Birželio 13 d.
Beveik
visi dalyviai nekantriai laukė beprasidedančios trečios stovyklos
dienos, nes buvo suplanuotas žygis į Trakų salos pilį. Užsidėję kuprines
ant pečių, vaikai, patraukė paežere į pilį, kur vidurdienį laukė
„Pasaka Trakų pilyje“. Edukatorė Irena sukvietė visus į Vytauto Didžiojo
dukters Sofijos menę, kurios sienos išpuoštos elnių ragais ir
išskirtiniu viduramžių laikų sietynu. Dalyviai, susėdę už stalo, su
nuostaba gaudė pasakojamų legendų apie Trakų kraštą ir Vytautą Didįjį
žodžius. Sužinojo, kaip Vytauto Didžiojo baltasis žirgas išgelbėjo
karaimus nuo potvynio. Kad Trakų pilyje naktį vaidenasi – apie tai
bylojęs senas pilies sargas... Kokia lobių skrynia slepiasi Galvės ežero
gelmėse! Vis atsiranda drąsuolių, bandančių ištraukti stebuklingą lobių
skrynią, bet kiekvienam iš jų sekasi tik priliesti... Tada vaikai
traukė spalvotus pieštukus ir ant edukatorės dovanotų lapų piešė ką tik
išgirstas legendas. Atsisveikinant edukatorė Irena visiems įteikė po
atviruką su pilyje saugomu eksponatu – 1939 m. porcelianinio Vyčio
skulptūrėle.
Pavaikštinėję po pilies kiemą, stovyklautojai įsikūrė ant akmenų, stūksančių pilies papėdėje. Visi traukė iš namų atsineštus skanėstus, gurkšnojo vandenį. Pabėgiojo, palesino antis ir išsiruošė į biblioteką.
Pavaikštinėję po pilies kiemą, stovyklautojai įsikūrė ant akmenų, stūksančių pilies papėdėje. Visi traukė iš namų atsineštus skanėstus, gurkšnojo vandenį. Pabėgiojo, palesino antis ir išsiruošė į biblioteką.
Penktadienį vaikai,
vadovaujami Eglės, nešini krepšiu molio, nuo pat stovyklos pradžios keliavo į
Vytauto Didžiojo gimnaziją. Čia stovyklautojų laukė dailės mokytoja Loreta
Makarevičienė ir technologijų mokytojas
Vidas Lukša. Pedagogai stovyklautojams papasakojo apie molį ir nurodė užduotį –
susikurti žvakidę. O iš likusio molio vaikai galėjo nusilipdyti, ką tik
sugalvojo: mobilųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, žmogeliukus, karalių...
Nemažai buvo vaikų, kurie pirmąkart savo rankose laikė molį ir bandė kurti. Kai
kurie jų jau buvo bandę šią lipdymo techniką, bet vis tiek neslėpė džiaugsmo!
Kai molio dirbiniai išdžius, technologijų mokytoja atneš jaunųjų kūrėjų
darbelius.
Grįžę iš gimnazijos,
berniukai ir mergaitės iš popieriaus karpė, klijavo ir spalvino drakonus bei
vienaragius. Kai kurios dalyvės toliau kūrė savo knygeles.
Birželio 18 d.
Pirmoji antrosios savaitės stovyklos diena prasidėjo literatūriniu „Proto
mūšiu“ iš vaikų literatūros. Dalyviai susiskirstė į 5 komandas. Išsirinko po
kapitoną ir sugalvojo komandų pavadinimus: „Judrios mergaitės ir vienas
berniukas“, „Super Girls“, „BFF“, „Stovyklos mergaitės“, „Oras fainas“. Rimgailė,
vyriausia stovyklos mergaitė, vadovei Daliai padėjo vesti „Protamūšį“. Vaikams
į kai kuriuos klausimus atsakymus „sufleravo“ iš anksto paruoštos knygos.
Gudragalviai, tarp jų viena berniukų komanda,
kovėsi įsijautę, siekdami kuo daugiau atsakyti klausimų. Po įtempto
protinio darbo vaikų laukė kvapnios picos.
„Proto mūšio“ nugalėtojai buvo paskelbti pavėsyje, po medžiu. Pagrindinį
prizą laimėjo „Super Girls“!
Vėliau vaikai, kurie norėjo pajudėti, žaidė „Aklą vištą“.
Birželio 19 d.
Išvyka
Grigiškių biblioteką stovyklos „Būk – besidomintis, unikalus ir kūrybingas“
dalyviams tapo tikru iššūkiu. Vykome
visuomeniniu transportu, vaikys patys pirko bilietus. Išmokome daug dalykų.
Kelionėje mokomės bendrauti, netriukšmauti, padėti vieni kitiems. Stovykla „Skaityk! Pažink! Tobulėk!“ savo veikla
džiugina vaikus jau trečius metus. Dalyviai draugiški, aktyvūs. Žaidėme
kvadratą. Nugalėjo draugystė.
Birželio 20 d.
Stovyklautojai leidosi į ilgiausią stovyklos kelionę – į
Vilnių. Su vadove Dalia vaikai važiavo maršrutiniu autobusu. Atvykę į Vilniaus
stotį, keliautojai pėstute patraukė Lietuvos karaliaus Mindaugo paminklo link. Senamiestyje
laukė gidė Rūta, kuri labai įdomiai pravedė edukaciją „Žaidžiu Vilnių“. Rūta
ekskursijos dalyvius vedžiojo po įdomius architektūrinius sostinės objektus:
Valdovų rūmus, Vilniaus arkikatedrą, Vilniaus katedros varpinę, Lietuvos
Respublikos Prezidentūrą, Vilniaus universitetą ir buvusią jo vaistinę. Kadangi
edukacija buvo interaktyvi: vaikai žaidė įdomius žaidimus, pavyzdžiui, prie
Mindaugo paminklo „Karaliai ir pilys“, prie Vilniaus universiteto vaistinės
godžiai kvepino, uodė įvairius „vaistus“, kuriuos seniau buvo galima
nusipirkti: cinamoną, muskusą, muilą... Ypač stovyklautojams patiko matuoti
varpinės aukštį – taip, kaip indėnai matavo! Gidė dalyvius apdalino
saldainiais, traukiamais iš maišelio.