„TĖČIAI SKAITO VAIKAMS“ ATGARSIS

Didžiuojamės, kad gegužės 30 dieną Vaikų literatūros skyrius prisijungė prie Skaitymo skatinimo programos akcijos „Tėčiai skaito vaikams“, vykstančios Lietuvos bibliotekose. Skaitymus organizavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, aktualindama artėjančią Tėvo dieną ir skaitančio tėčio bei vaiko ryšį. JAV atlikti tyrimai įrodo, kad, jei nuo mažens, dvejų metukų, tėtis skaito savo atžalai, jo raida labai spartėja. Be to, tėčiai skaito kitaip: atkreipia dėmesį į kitus dalykus negu mamos; skaitomus faktus susieja su vaiko patirtimi.

Trakų pradinės mokyklos pirmokams, atėjusiems su mokytoja Audrone Civilkiene, skaitė senelis Jonas ir tėvelis Artūras. Jonas – pirmokės Gretos senelis. Pradinukai, susėdę aplink skaitovą Joną, su smalsumu klausėsi Kazio Binkio poemos „Kiškių sukilimas“ ištraukos ir netgi paties senelio deklamuojamo eilėraščio! Skaitydamas Jonas komentavo tekstus, klausdamas, ar visi vaikai buvo miške. Vienas prisipažino nebuvęs... Teiravosi, ar visi vaikai klauso suaugusiųjų. Mokė, kad reikia klausyti, neskriausti kito.

Seneliui Jonui baigus skaityti, akciją pratęsė tėtis Artūras, pasiūlęs vaikams paskaityti istorijų iš puikaus rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus knygos „Kvailos istorijos“. Skaitovas Artūras prisistatė susirinkusiems, sakydamas, kad savo vaikams skaito kiekvieną vakarą. Skaityti jam labai patinka! Tėtis sudomino vaikus išmintingu posakiu: žmogus, kuris neskaito knygų, gyvena vieną gyvenimą. O tas, kuris daug skaito, šimtą gyvenimų! Skaitovas Artūras skaitė kelias juokingas K. Kasparavičiaus istorijas ir garsiai komentavo: klausinėjo vaikų, ar yra matę kaliausę? Ar mėgsta skaityti?

Džiugu, kad taip šiltai Jonas ir Artūras subūrė vaikus skaitymui!

Tikimės, kad kitais metais prie akcijos prisijungs daugiau tėčių ir senelių!

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus

Vyr. bibliotekininkė

Trakietės – konkurse „Mums patinka žemėlapiai!“

Džiugu, kad Vaikų literatūros skyriaus mergaitės dalyvavo B. Petchenik vardo Vaikų žemėlapių konkurse „Mums patinka žemėlapiai!“ ir pelnė diplomus! Uršulė Kvedaravičiūtė siuntė piešinį „Kiškio pasaulis“, Birutė Kazlauskaitė – „Pelėdos planeta“, Mingailė Karalevičiūtė – „Šuniuko kelionė aplink pasaulį“, Augustė Adomavičiūtė  „Aplink pasaulį traukiniu žaliu“, Emilija Ševeliova – „Linksma kelionė“.  

                      Pasaulinis vaikų žemėlapio konkursas organizuojamas nuo 1993 m. Kiekviena valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, vykdo nacionalinius konkursus bei atranką savo šalyje. Šiais metais buvo atrinkti 6 darbai ir  nusiųsti į tarptautinę parodą Japonijoje.

Šį konkursą suorganizavo Lietuvos kartografų draugija. Birželio 1–23 dienomis (savaitgaliais) puikiai įvertintus piešinius galite išvysti parodoje, Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius).

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos

Vaikų literatūros skyriaus

Vyr. bibliotekininkė

Dėkliukas telefonui

Miesto šventės veiklos

EUROPOS SĄJUNGAI – 15

Europos diena kasmet švenčiama šventė, kuri simbolizuoja Europos vienybę ir taiką. Lietuvoje Europos diena švenčiama nuo 2002 m. Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius kvietė jaunuosius šventės dalyvius dalyvauti veiklose:

                      Parašyti laišką–linkėjimą pasirinktinai vienai iš Europos šalių. paštinikais buvo Deimantė, Lavija, Saulė ir Birutė.         Viktorinoje „Europožiniukas“ vaikai atsakinėjo į pateiktus klausimus apie Europos Sąjungą  ir laimėjo prizus.Prie „Spalvinuko stalelio“ patys mažiausieji vaikučiai galėjo prisėsti ir spalvinti piešinukus.

Fotografavosi prie fotosienos (mėlyname fone – geltonos žvaigždelės, užrašas „15“), skirtos Europos dienai.

SUSITIKIMAS SU KĘSTUČIU KASPARAVIČIUMI: MEISTRO PAMOKA

Pasaulyje garsus dailininkas, iliustratorius ir vaikiškų knygų autorius Kęstutis Kasparavičius yra kilęs nuo Aukštadvario: iš Vladislavos kaimo. Išskirtinis įvykis, kad balandžio 30 dieną garsenybė pirmąkart apsilankė Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje. K. Kasparavičius susirinkusiesiems pasakojo, kad iš vaikystės prisimena Vladislavos dvaro griuvėsius, joje buvusią mokyklą. Dailininko tėveliai buvo mokytojai ir buvo atidarę mokyklą. Brolį ir jį patį  pradinėse klasėse mokę tėvai.

Dabar vaikų rašytojas ir iliustruotojas nusprendė nuo savo knygų kūrimo pailsėti. Šiuo metu iliustruoja klasikos knygą vaikams – Kenneth Grahame „Vėjai gluosniuose“. Ją užsakė viena iš vokiečių leidyklų. (Beje, pirmąsias knygas K. Kasparavičius sukūrė nelietuviškai.)  Nors galvoje dailininkas nešiojasi tris sumanymus, bet kol kas jų neišduosiąs. K. Kasparavičius prisiminė, kaip skrisdamas į Kolumbiją, buvo sugalvojęs vienos knygos – galbūt pačios originaliausios ir genialiausios! – idėją. Apmaudu, tačiau po skrydžio viską pamiršęs. Iki šiol neprisimenąs...

Vaikas būdamas, Kęstutis svajojo būti laivo kapitonu, ledų pardavėju ar elektriku. O tėvai norėjo, kad sūnus taptų dainininku. Tad K. Kasparavičius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje mokėsi dešimt metų. Labiausiai nepatiko dirigavimas... Buvo nedrąsus ir, kai reikėdavo lipti į sceną ir diriguoti, susijaudindavo ir viską pamiršdavo... Tuomet brolis paskatino daryti, kas patinka – piešti. Įsiklausęs į brolio patarimą, K. Kasparavičius baigė Vilniaus dailės akademiją ir tapo iliustratoriumi. Piešia maždaug nuo penkerių–šešerių, o knygas vaikams iliustruoja nuo 1972-ųjų. Vaikiškų knygų tekstus pradėjo kurti nuo 50-ies. Iliustratorius drąsino susirinkusius vaikus šmaikštaudamas: „Jei norite kurti knygą, nelaukite penkiasdešimties – kurkite dabar!“

Dailininkas nuoširdžiai išpasakojo, vaizdžiai (knygos maketas, akavarele piešti lapai) parodė, kaip gimsta knyga, kaip ją pradeda iliustruoti. Vaikai sunkiai patikėjo, kad vieną knygą akvarele  įmanoma nupiešti per pusmetį! Vienas berniukas garsiai apgailestavo, kad vien  armoniką pieštų trejus metus... Kai K. Kasparavičius sugalvoja idėją, užsimerkia ir regi siužeto scenas kaip kino filmo juostoje. Dažniausiai knygą sudaro 6–7 scenos. Pradeda iliustruoti nuo fono, gatvės, namo, o tik vėliau apgyvendina herojus.  Kai K. Kasparavičius kūrė knygą „Dryžuota istorija“, iš visur rinko medžiagą apie dryžuotus dalykus: automobilius, aprangos detales, kt.; jų idėjas siūlė ir bičiuliai. Iliustratorius atskleidė mažą paslaptį: knygos priešlapiuose panaudojo nuskaitytą savo marškinių vaizdą!

Kūrybinės dirbtuvės prasidėjo, kai garsusis iliustratorius išsitraukė didžiulį tuščią lapą, kuriame akimirksniu meistriškai nupiešė žirafą: nedidukę ir žavią, kuriai vaikai išrinko vardą „Taškuolė Trakaitė“. Tada K. Kasparavičius vaikams pasiūlė dviejų rūšių pastelių ir pamokė, kaip švelniai jomis reikia spalvinti, patrinti pirštais. Su didžiuliu įsijautimu piešė ir vadovavo piešėjams! K. Kasparavičius prisiminė, kad didžiausią žirafą yra nupiešęs Slovėnijos sostinėje – Liublianoje. Žirafa – kaskart kitokia – Vaikų literatūros skyriuje sukurta jau daugiau kaip 200 kartų.

Nuo šiol K. Kasparavičiaus žirafaitė Taškuolė Trakaitė puoš Vaikų literatūros skyrių, o Trakų pradinės mokyklos ir „Patirčių slėnio“ mokiniai girsis, kad buvo susitikę su kraštiečiu iliustratoriumi!

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus

Vyr. bibliotekininkė