Mano tikslas ne pasigirti, tačiau noriu pasidžiaugti ir pasidalinti su visais skaitančiais savo džiaugsmu... Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai aš nerimavau prieš susitikimą su vaikais (visi šie mokiniai yra nuo karo neramumų Ukrainoje nukentėjusių vaikai, iš Luhansko ir Donecko sričių).
Jaudulys būna visada, nerimas retai, nes tikiu savo darbu, veiklų prasmingumu ir nauda. Šis susitikimas buvo išskirtinis, ne todėl kad abejojau savo veikla, bet dėl kalbos barjero.
Viskas praeityje. Vaikai, kurie atvykę iš Ukrainos ir laikinai apsistoję sostinėje, nerealūs. Manau, kad gautas laiškas (netaisytas) nuo mokytojos Viktorijos iš Vilniaus lietuvių namų mokyklos, kuri atlydėjo mokinius viską pasako.
P.S. Ania – mokytoja iš Ukrainos atlydėjusi vaikus į Lietuvą.
„Ačiū Tau, brangioji, už šiltus žodžius, už skleidžiamą šviesą ir šilumą.
Labai džiaugiuosi, kad susipažinau su Tavim ir tiek daug naujo sužinojau jau per pirma Tavo pamoka.... Vaikam irgi labai patiko! Talismanai saugiai padėti bendrabučio kambariuose... Visi laukia stebuklo!
Mes su Ania paaiškinome, kad stebuklai ateina pas tuos, kurie tiki, kurie laukia.... Žinai, šie vaikai daug mate gyvenime, todėl ši tavo pamoka apie simbolius buvo laaaaabai laiku! Daug kas pergyvena dėl tėvų, visi pergyvena dėl savo šalies.... Jie tikrai patikėjo, kad jei sušildai akmenuką savo šilumą, jis būtinai padės..... Vaikai sake, kad būtinai pasiims talismanus su savim i Ukraina!
Ačiū Tau dar karta!
Jei galėsi, perduok mūsų pateka Amatu centro direktorei, kad leido atsigerti arbatos, ir gidei Linai už ekskursija...
Gražių, sviesiu ir šiltų Tau švenčiu!!!! Linkėjimai nuo Anios ir nuo vaiku!!!!!“
