Gandro kieme šėlo vaikai!

Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai. Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai, kurie tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais Metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai bus. Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).

Į Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje įsikūrusį „Gandro kiemą“ sugužėjo Trakų pradinės mokyklos pirmokai, kaip tikri gandrai, pasipuošę spalvų deriniu BALTA. JUODA. RAUDONA. Gandrinių šventę pirmokams dovanojo priešmokyklinė vaikų komanda (vadovė Kristina Glinevičienė), kuri atliko vaidinimą pagal Selemono Paltanavičiaus pasakaitę „Ko labiausiai reikia gaidžiui“. Gaidys kieme atsirado greitai, o su juo ir vištelė, ir bobutė, bet juk mums reikėjo gandro! Tad kantriai jo laukėme ir neilgai trukus jis atplasnojo, o kartu su juo pasipylė ir džiaugsmas bei Gandrinių žaidimai.

Darželinukai įtraukė pirmokus į smagią veiklą: reikėjo atlikti įvairias užduotis. Po intensyvios estafetės su barškučiais ir dūdelėmis, vaikai pradėjo svarstyti: Kas matė gandrą? Kas lietė gandrą? Kiek sveria gandro kiaušinis? Ar gandras aukštas? Siekiant geriau suvokti, koks gi tas gandras, kurio ūgis siekia 100-125 cm, ant sienos reikiamame aukštyje buvo priklijuota plunksna, o vaikai vienas po kito matavosi, ar jie didesni už gandrą. Įsitikinę, kad daugumai dar reikia paaugti, bandėme svarstyti, o ką gi gandras valgo? – Varles, peles, vabzdžius – nesuabejojo vaikai. Žiūrėdami vaizdinę medžiagą jie susipažino ir su gandro giminaičiais: juoduoju gandru, gerve ir kt. Smagų ir informatyvų rytmetį pabaigėme nuotaikinga dainele.

                                                            Dalia Bagdžiuvienė,

Trakų viešosios bibliotekos

vaikų literatūros skyriaus vedėja