"Ką avėjo mūsų bočiai"



Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas, pabrėždamas tautinį kostiumą, kaip vieną iš tautos ir valstybės simbolių, kaip etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formą, 2017 metus paskelbė tautinio kostiumo metais.
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius kvietė visus norinčius susipažinti su atskirais tautinio kostiumo elementais į edukacinį užsiėmimą – „.TAUTINIO KOSTIUMO ELEMENTAI. APAVAS.“, kuris vyko gegužės 17 dieną. Šio renginio tikslas buvo supažindinti susirinkusius su atskirais tautinio kostiumo elementais ir labiau atkreipti dėmesį į vieną iš jų – apavą. Reikėtų priminti, kad tautinis kostiumas – tai išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo XIX a., kai  kiekvienas kraštas, kiekviena parapija dar laikėsi savos mados, ne tokios, kaip jų kaimynų.
Susirinkę įvairaus amžiaus dalyviai susipažino su apavo raida, sužinojo, kad kokybišką odinę ar medžiaginę avalynę batsiuviai siuvo dar nuo antikos laikų, bet įsigyti ją galėjo tik pasiturinčiųjų luomas. Nuo seniausių laikų kasdienis lietuvių moterų ir vyrų apavas buvo namų darbo naginės, vyžos, čempės ir klumpės. Valstiečiai, nešiodami kasdienį namų darbo apavą, kojas dažniausiai vyniojo autais arba apsimaudavo megztas vilnones kojines. Apsiavę vyžomis, naginėmis, iš storų lininių siūlų nertomis čempėmis ar medinėmis klumpėmis kiekvieną dieną vaikščiojo dauguma žmonių, o šventadieniais – tik neturtingieji net iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Toks apavas Lietuvoje išliko iki pat Antrojo pasaulinio karo ir visiškai išnyko tik pokario metais, kai atsirado galimybė parduotuvėse nusipirkti fabrikuose pagamintus odinius ar guminius batus.
Edukacinėje aplinkoje buvo galima pamatyti senas klumpes bei šiuolaikišką jų variantą, čempes, nagines bei vyriškų ir moteriškų batų poras, avimas prie šiuolaikinių tautinių drabužių. Lankytojai galėjo apžiūrėti ir pačiupinėti senovėje avėtą apavą, pasiaiškinti jo gamybos detales. Smalsiausieji galėjo pasimatuoti nagines ir įvertinti jų praktiškumą.
Praktinio užsiėmimo metu edukacijos dalyviai ne tik išsiaiškino, kokiais įrankiais ir priemonėmis naudojosi meistrai gamindami nagines, bet ir turėjo galimybę pasigaminti po odinį suvenyrą.
Šis susitikimas – tai puiki galimybė geriau pažinti tautinio kostiumo savitumą bei susipažinti su vienu iš seniausių amatų  – batsiuvyste. Rudenį tęsime pažintį su tautinio kostiumo elementais. Kviečiame sekti bibliotekos naujienas www.trakubiblioteka.lt.


Margarita Mažėtienė,
Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė

Komentarai