Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad
viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra
regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas, pabrėždamas tautinį
kostiumą, kaip vieną iš tautos ir valstybės simbolių, kaip etninio tapatumo ir
nacionalinės kultūros išraiškos formą, 2017 metus paskelbė tautinio kostiumo
metais.
Trakų
viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius kvietė visus norinčius
susipažinti su atskirais tautinio kostiumo elementais į edukacinį užsiėmimą – „.TAUTINIO
KOSTIUMO ELEMENTAI. APAVAS.“, kuris vyko gegužės 17 dieną. Šio renginio tikslas buvo supažindinti
susirinkusius su atskirais tautinio kostiumo elementais ir labiau atkreipti
dėmesį į vieną iš jų – apavą. Reikėtų priminti, kad tautinis kostiumas – tai
išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo XIX
a., kai kiekvienas kraštas, kiekviena
parapija dar laikėsi savos mados, ne tokios, kaip jų kaimynų.
Susirinkę įvairaus amžiaus dalyviai susipažino
su apavo raida, sužinojo, kad kokybišką odinę ar medžiaginę avalynę batsiuviai
siuvo dar nuo antikos laikų, bet įsigyti ją galėjo tik pasiturinčiųjų luomas. Nuo
seniausių laikų kasdienis lietuvių moterų ir vyrų apavas buvo namų darbo
naginės, vyžos, čempės ir klumpės. Valstiečiai, nešiodami kasdienį namų darbo
apavą, kojas dažniausiai vyniojo autais arba apsimaudavo megztas vilnones
kojines. Apsiavę vyžomis, naginėmis, iš storų lininių siūlų nertomis
čempėmis ar medinėmis klumpėmis kiekvieną dieną vaikščiojo dauguma žmonių,
o šventadieniais – tik neturtingieji net iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Toks
apavas Lietuvoje išliko iki pat Antrojo pasaulinio karo ir visiškai išnyko tik
pokario metais, kai atsirado galimybė parduotuvėse nusipirkti fabrikuose pagamintus
odinius ar guminius batus.
Edukacinėje aplinkoje buvo galima
pamatyti senas klumpes bei šiuolaikišką jų variantą, čempes, nagines bei
vyriškų ir moteriškų batų poras, avimas prie šiuolaikinių tautinių drabužių. Lankytojai
galėjo apžiūrėti ir pačiupinėti senovėje avėtą apavą, pasiaiškinti jo gamybos
detales. Smalsiausieji galėjo pasimatuoti nagines ir įvertinti jų praktiškumą.
Praktinio užsiėmimo metu edukacijos
dalyviai ne tik išsiaiškino, kokiais įrankiais ir priemonėmis naudojosi meistrai
gamindami nagines, bet ir turėjo galimybę pasigaminti po odinį suvenyrą.
Šis susitikimas – tai puiki galimybė
geriau pažinti tautinio kostiumo savitumą bei susipažinti su vienu iš seniausių
amatų – batsiuvyste. Rudenį tęsime
pažintį su tautinio kostiumo elementais. Kviečiame sekti bibliotekos naujienas
www.trakubiblioteka.lt.
Margarita Mažėtienė,
Vaikų literatūros skyriaus vyr.
bibliotekininkė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą