GERDA JORD APIE KOMIKSŲ KULTŪRĄ IR MIESTELIŲ SAVITUMUS




Beveik kiekvienas žino, kas yra komiksų knygos. Tačiau ar domėjotės komiksų kultūra ir istorija? Ar girdėjote apie knygos „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ vertimą?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus buvo galima sužinoti, išklausius Gerdos Jord teorinės paskaitos apie komiksų kultūrą Lietuvoje ir pasaulyje. Gerda Jord – kūrybinis pseudonimas, kurį autorė susigalvojo prieš septynerius metus. Kūrėja (su bendraautore Migle Anušauskaite) yra sukūrusi komiksą „10 litų“ (2014), vėliau grafinę novelę „Gertrūda: grafinis y kartos dienoraštis“ (2016). Šiais metais Gerda Jord publikavo vertimą iš anglų k.  – McCloudo Scotto knygą „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ (MO muziejus).
Paskaitos pradžioje Gerda Jord pacitavo intriguojančią dienoraščio ištrauką – epizodą iš gyvenimo Merkinėje, kurioje šiuo metu gyvena ir kuria. O paskaitos pabaigoje autorė klausinėjo susirinkusiųjų, kokia jų nuomonė apie mažo miestelio privalumus.
Gerda Jord pristatė teorinę komiksų kultūros dalį, iškeldama tris komiksų atsiradimo versijas (piešiniai ant olų; XI a. gobelenas bei viduramžių laikotarpis; XVIII–XIX a. litografija bei perėjimas prie spaudos). Lektorės nuomone, vaizdo nuvertinimas (jei komiksas nupieštas, neva nebereikia įsivaizduoti), atsainus požiūris į komiksą nepelnytai pakišo koją komiksų kultūros raidai. Nuo XX a. vidurio vaizdas tapo lygiavertis. Tuomet komikso istorija įsibėgėjo. JAV komiksų knygų aukso amžius – 1930–1950 m. Autorė suintrigavo įdomiu faktu, kad iš spalvotų komiksų serijos „Geltonasis berniukas“ (skelbti 1895 m. laikraštyje „Sunday World“) atsirado plačiai paplitęs terminas „geltonoji spauda“.  
Lietuvoje komiksų kultūros užuomazgos stebimos tarpukario Lietuvoje, tačiau sovietmečiu taip pat kurta komiksų. Pagrindinis lietuviško komikso herojus – paršiukas Čiukas. Komiksai buvo skelbiami periodinėje spaudoje: „Švyturys“, „Šluota“, kt. Po sovietmečio – tyla komiksų kultūroje. 2003 m. atsirado „komiksai.com“ bendruomenė. 2011 m. susibūrė jaunų kūrybingų žmonių organizacija „Kitokia grafika“, kuri inicijavo komiksų knygų – grafinių romanų M. Satrapi „Persepolis“ (2011) ir Arto Spiegelmano „Maus“ (2012) – leidimą. Gerda Jord, paklausta, kada susidomėjo komiksais, atsakė, kad būtent „Kitokia grafika“ įkvėpė kurti komiksus. Iki to laiko Gerda Jord ir piešė, ir rašė, bet atskirai. Taip pat buvo išbandžiusi kurti animaciją. Dabar leidykla „Kitokia grafika“ leidžia prieinama kaina „zinus“. (Tokį „zine“ „Mėlynasis krokodilas“ demonstravo ir Greta Alice, atvykusi į Vaikų literatūros skyrių.)
Gerda Jord paminėjo pagrindinių komiksų autorių – Tomo Mitkaus, Ulos Šimulynaitės, Miglės Anušauskaitės, kt. – knygas, turėjusias reikšmingą įtaką komiksų kultūros raidai Lietuvoje.  
Paradoksalu, bet Lietuvoje vis dar kyla kuriozų dėl komiksų knygų pateikimo, pavyzdžiui, kad ir  knygynuose: dažnai jie dedami į vaikų literatūros lentynas. Vertėtų griauti mitą, kad komiksas – primityvus menas ir orientuotas vien į vaikų  auditoriją. Gerda Jord papasakojo, kad iki šiol tenka leisti komiksų knygas, ant viršelio būtinai uždedant užrašą „Komiksas N–18“. Be to, vis dar dažnai manoma, kad komiksai – šiuolaikinis menas... Nors tai – ilgaamžes tradicijas turintis menas.
Po paskaitos Gerda Jord sulaukė daug auditorijos – 5-os iki 9-os klasės Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių, technologijų mokytojos Rasos Kondrotienės – klausimų. Susirinkusieji teiravosi, ką šiuo metu Gerda Jord kurianti. Autorė suintrigavo, atsakiusi, kad kuria komiksą „Daugiabutis“ ir parodė eskizų. Iš pradžių kūrėja sugalvoja idėją, po to rašo scenarijų, charakterius, piešia eskizus. Gana ilgokai užtrunka, kol sukuria komiksų knygą. Paaugliams rūpėjo sužinoti, ko reikėtų, kad taptum komiksų autoriumi? Gerda Jord atsakė, kad svarbiausia – didžiulis susidomėjimas. Tikrai nėra būtina sąlyga –  mokytis meno mokykloje.
Tikimės, kad Gerda Jord dar atvyks į mūsų biblioteką su naująja knyga!

Laimutė Adomavičienė
Trakų viešosios bibliotekos
Vaikų literatūros skyriaus
Vyr. bibliotekininkė

Komentarai