Mylinčios mamos. Mylintys vaikai

Dangaus kupolu ramučiausiai juda debesų pusnys... Pamažu, niekur neskubėdami, gėrėdamiesi saulės atspindžiu ežero bangelėse. Gėrėdamiesi pievų žaluma, kuri pasidabinusi savo saulutėmis – pienėmis... Geltongalvės pienės it ištiesto kilimo išsiuvinėtas gyvas ornamentas.
Tiek nedaug reikia, kad tai pajustum, tik akimirkai sustoti. Tik akimirkai įsiklausyti, kaip šnabždasi vėjas su medžiais. Tik akimirka pasigėrėti, kaip švelniai plaukia debesų pusnys pro šalį. Tik akimirka, kad pamatyti kaip geltongalvės pienės panašios į saulę...
Mes, mamos, žinome, kad mūsų vaikai patys geriausi, patys šauniausi, patys švelniausi... Bet ar dažnai pasakome jiems tai? Per buitį, per darbus vis atidedame, arba tiesiog mums tai atrodo savaime suprantama ir visiems žinoma... O vaikai? Jie mus myli, žavisi, didžiuojasi, bet kaip ir mes neskuba to sakyti. Tiesiog jiems tai savaime suprantama ir visiems žinoma. Kaip tas žalias pievos kilimas su įaustomis gyvomis pienėmis – tiesiog žavus, savaime suprantamas ir visiems žinomas...
Gegužės 2 dieną Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje buvo ir geltongalvės pienės, ir mylinčios mamos, ir jas mylintys vaikai. Drauge su Vytauto Didžiojo gimnazijos 5b klasės mokiniais minėjome Tarptautinę motinos dieną, kuri švenčiama gegužės pirmą sekmadienį. Šie penktokai aktyviausiai dalyvavo šių metų bibliotekos rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose.
Vaikai ruošėsi, puošėsi, kepė keksiukus, net močiutes įtraukė į pasiruošimą (jos padėjo iškepti pyragus). Merginos su jauduliu, bet žaviai, deklamavo eiles skirtas mamai. Penktokas Matas visus pamalonino saksofono skleidžiama melodija. Bibliotekos teatriukas dovanojo mamoms spektakliuką „Žirafa su kojinėmis“. Mamos rašė trumpus laiškučius, skirtus dukrai ar sūnui. Vaikai sakė šiltus žodžius skirtus mamai.
Smalsu, kaip mamoms patiko mūsų šventė, kokie jausmai ir įspūdžiai aplankė jas po renginio... Drąsiausia mama sutiko pasidalyti savo mintimis.
„Kiekvienais metais Mamos šventės lauki su didžiausiu virpuliu širdyje, nes visuomet žinai, kad savo angelėlio būsi pakviesta į kelionę po debesų karalystę. Na, o šių metų kvietimas nustebino ypač, nes mes, mamos, buvome pakviestos į pasakų  šventovę – biblioteką. Turėjome galimybę sugrįžti į tą nepakartoją laiką, kuomet skaitydavome vaikams pasakas. Visų mamų vardu dėkojame savo angelėliams už pasivaikščiojimą geltongalvės pienės kilimu.“ - mama Loreta.
Nuostabūs vaikai, nes šaunios jų mamos. O gal, nuostabios mamos, nes šaunūs jų vaikai. Abu teiginiai teisingi. Tarsi ta, sodriai žalia pieva pasidabinusi dangaus šviesulį primenančiom pienėm, kartu sudarydama visumą – gyvą, nepakartojamą kilimą, kuriuo galime žavėtis ir mes...
Drąsiai galima teikti, kad biblioteka, tai vieta kur ne tik galima paimti knygą, ar pasinaudoti nemokamu internetu, tai vieta kur galima turtingai praleisti laiką ir net pakviesti į susitikimą mamą.

Rasa Pavilionienė
Trakų viešosios bibliotekos
Vaikų literatūros skyriaus
vyr. bibliotekininkė




Komentarai