Dangaus kupolu
ramučiausiai juda debesų pusnys... Pamažu, niekur neskubėdami, gėrėdamiesi
saulės atspindžiu ežero bangelėse. Gėrėdamiesi pievų žaluma, kuri pasidabinusi
savo saulutėmis – pienėmis... Geltongalvės pienės it ištiesto kilimo
išsiuvinėtas gyvas ornamentas.
Tiek nedaug reikia,
kad tai pajustum, tik akimirkai sustoti. Tik akimirkai įsiklausyti, kaip
šnabždasi vėjas su medžiais. Tik akimirka pasigėrėti, kaip švelniai plaukia
debesų pusnys pro šalį. Tik akimirka, kad pamatyti kaip geltongalvės pienės
panašios į saulę...
Mes, mamos,
žinome, kad mūsų vaikai patys geriausi, patys šauniausi, patys švelniausi...
Bet ar dažnai pasakome jiems tai? Per buitį, per darbus vis atidedame, arba
tiesiog mums tai atrodo savaime suprantama ir visiems žinoma... O vaikai? Jie
mus myli, žavisi, didžiuojasi, bet kaip ir mes neskuba to sakyti. Tiesiog jiems
tai savaime suprantama ir visiems žinoma. Kaip tas žalias pievos kilimas su
įaustomis gyvomis pienėmis – tiesiog žavus, savaime suprantamas ir visiems
žinomas...
Gegužės 2 dieną
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje buvo ir geltongalvės
pienės, ir mylinčios mamos, ir jas mylintys vaikai. Drauge su Vytauto Didžiojo
gimnazijos 5b klasės mokiniais minėjome Tarptautinę motinos dieną, kuri
švenčiama gegužės pirmą sekmadienį. Šie penktokai aktyviausiai dalyvavo šių
metų bibliotekos rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose. 
Vaikai ruošėsi,
puošėsi, kepė keksiukus, net močiutes įtraukė į pasiruošimą (jos padėjo iškepti
pyragus). Merginos su jauduliu, bet žaviai, deklamavo eiles skirtas mamai.
Penktokas Matas visus pamalonino saksofono skleidžiama melodija. Bibliotekos
teatriukas dovanojo mamoms spektakliuką „Žirafa su kojinėmis“. Mamos rašė
trumpus laiškučius, skirtus dukrai ar sūnui. Vaikai sakė šiltus žodžius skirtus
mamai.
Smalsu, kaip
mamoms patiko mūsų šventė, kokie jausmai ir įspūdžiai aplankė jas po
renginio... Drąsiausia mama sutiko pasidalyti savo mintimis.
„Kiekvienais
metais Mamos šventės lauki su didžiausiu virpuliu širdyje, nes visuomet žinai,
kad savo angelėlio būsi pakviesta į kelionę po debesų karalystę. Na, o šių metų
kvietimas nustebino ypač, nes mes, mamos, buvome pakviestos į pasakų šventovę – biblioteką. Turėjome galimybę
sugrįžti į tą nepakartoją laiką, kuomet skaitydavome vaikams pasakas. Visų mamų
vardu dėkojame savo angelėliams už pasivaikščiojimą geltongalvės pienės kilimu.“
- mama Loreta.
Nuostabūs
vaikai, nes šaunios jų mamos. O gal, nuostabios mamos, nes šaunūs jų vaikai.
Abu teiginiai teisingi. Tarsi ta, sodriai žalia pieva pasidabinusi dangaus
šviesulį primenančiom pienėm, kartu sudarydama visumą – gyvą, nepakartojamą
kilimą, kuriuo galime žavėtis ir mes...
Drąsiai galima
teikti, kad biblioteka, tai vieta kur ne tik galima paimti knygą, ar
pasinaudoti nemokamu internetu, tai vieta kur galima turtingai praleisti laiką
ir net pakviesti į susitikimą mamą.
Rasa Pavilionienė
Trakų viešosios bibliotekos
Vaikų literatūros skyriaus
vyr. bibliotekininkė
Komentarai
Rašyti komentarą