Antrokai ir pasaka...

Ežeras patenkintas žaižaruoja smulkiomis bangelėmis. Nesenai išsivadavęs iš ledo gniaužtų, mėgaujasi pavasario saulės glamonėm. Viskas atgyja. Žiemos sustingimo burtai po truputi sklaidosi. Ežeras, žolė ant kranto, net šiltas pavasarinis vėjas tyliai šnabždą praeiviams – LABAS...
Pavasario sekama pasaka.
Pasaka – tai bendravimo instrumentas. Žmogus kuris kuria pasaką, pasakininkas,  leidžiantis sau laisvai fantazuoti. Jis girdi apie ką kalba medžiai, lapai, apie ką galvoja gyvūnai, apie ką šnabždasi paukščiai. Toks žmogus mato nematomą ir girdi negirdimą.
Pasakos pagalba galima pakviesti pamąstyti, pasamprotauti apie gyvenimą, žmonių santykius, problemines situacijas ir net jas, pasitelkus stebuklus, išspręsti. Balandžio pirmąjį antradienį, pasitelkę stebuklingą fantazijos ir vaizduotės galią, kūrėme pasaką...
Trakų pradinės mokyklos antrokai, lydimi pedagogių Rasos ir Vitalijos, svečiavosi Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Susipažino su bibliotekos vykdomomis veiklomis. Žingeidūs vaikai nepasitenkino vien pasakojimu apie biblioteką, vieną iš siūlomų veiklų net išbandė.
Kūrė stebuklingą, individualią, kiekvienas savo pasaką. Ne tik kūrė, bet ir užrašė, ir savo užrašytas mintis iliustravo nuostabiais piešiniais... Turiningai praleistas antradienio rytas, užprogramavo puikią nuotaiką visai savaitei, o gal ir ilgesniam laikui...
Stebuklingos pasakos, padeda tikėti, kad mes viską galim, kad tik panorėjus, galim išspręsti, bet kokį iškeltą ar išsikeltą uždavinį.


Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rasa Pavilionienė

Komentarai