„Siaubų autobusas“, „Samis vaiduoklių šalyje“, „Raganiukė gūdžioje girioje“, „Vaiduokliukas“, „Ragana Lilė“, “Raganiukė“, „Dideli pabaisiukai neverkia“, “Vaiduoklių namai“, „Šiurpiomis vaiduoklių pėdomis“ ir žinoma „Drakula“ – tai tik dalis knygų skirtų vaikams.
Visas šias knygas galite rasti Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje. Taip! Būtent vaikai mielai renkasi knygas su tokiais intriguojančiais pavadinimais. Šias knygas į krūvą surinkti paskatino artėjanti dviprasmiškai vertinama Helovino šventė.
Senovės Britanijoje ir Airijoje keltai tikėjo, kad spalio 31-osios išvakarėse mirusieji grįžta aplankyti savo namų, o aplink juos siaučia vaiduokliai ir blogio dvasios. Norėdami apsisaugoti nuo dvasių, jie degindavo laužus ir užsidėję kaukes šokdavo aplink ugnį. Helovino simboliu šiandien drąsiai galime vadinti moliūgą, nors anksčiau per Heloviną skobdavo ne moliūgus, o ropes. Pasak legendos, pasišviesdamas iš ropės išskobtu žibintu po pasaulį klajojo nusidėjėlis Džekas. Tačiau vėliau žmonės ropes pakeitė moliūgais, kadangi šie ir dailiau atrodė, o ir skobti juos buvo lengviau. Išskobti moliūgai ir dabar vadinami Džeko žibintais. Dar vienas svarbus šventės aspektas – tai persirengimas ir įsikūnijimas į tam tikrą personažą: vaiduoklį, zombį ar kitą būtybę.
Grįžkime prie knygų. Visi puikiai žino, kas yra raganos. Vaikų literatūroje raganos ir raganiai – dažni personažai. Jų pilna ne tik lietuvių tautosakoje, bet ir viso pasaulio pasakose. Šiandien vaikus ne tik gimtinėje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių linksmina raganėlė Vinė iš K. Paul knygos „Ragana Vinė“. Ši kerėtoja kiek kitokia, nei iki šiol pasakose sutiktos raganos. Pirmą kartą pasirodžiusi 1987 metais Didžiojoje Britanijoje, šiandien ji linksmina, skatina susimąstyti, bet visai negąsdina. Nors anglų kultūroje ji spėjo tapti vaikų literatūros simboliu ir naująja tautosaka, nuo tradicinių pasakų raganėlė Vinė yra gerokai nutolusi.
Šiurpieji pasakų veikėjai vaikus labai domina. Iš pasakų išaugusius vaikus pasitinka šiurpiosios populiaraus rašytojo R. Dahlio istorijos iš knygos „Raganos“. Ir taip iki paauglystės, kur šie antgamtiniai personažai kiek modernėja, pasirodo be šluotų ir juodų katinų, susiduria su paprastų žmonių problemomis, tačiau puikuojasi neeilinėmis galiomis ir neretai įspūdinga išvaizda. Raganos iš mados neišeina. O kur dar rašytojas Paulas van Loonas, Lietuvos vaikams, paaugliams ir jaunimui geriausiai pažįstamas, kaip jau ne vieną šiurpuliukų mėgėją užauginusios knygų serijos „Siaubų autobusas“ autorius. „Siaubų autobuso“ serijos knygose apstu vampyrų, vilkolakių, šmėklų, keistų ir paslaptingų nutikimų. Tačiau van Loono knygos – ne tik šiurpus skaitalas prieš miegą. Per įtraukiančius ir pilnus humoro pasakojimus atsiskleidžia vertingi dalykai: kokia svarbi yra draugystė ir pagalba artimam, kaip gali žeisti patyčios ir kaip gyvenime praverčia ne tik drąsa, bet ir atsargumas, o kūrybiškas mąstymas gali išgelbėti net ir iš klaikiausios situacijos.
Ar galima leisti vaikams skaityti siaubo kūrinius? Ko gero, šis klausimas aktualus ir tėvams, ir mokytojams. Psichologai ir rašytojai greičiausiai atsakytų, kad ne tik galima, bet ir reikia. Ne veltui ir liaudies pasakose tiek daug baisių motyvų – raganos, drakonai, velniai. Per siaubo pasakojimus mes iš naujo susiduriame su dalykais, kurie mus gąsdina ar kelia nerimą realiame gyvenime ir mokomės nugalėti baimes. Tai itin svarbu vaikams, tad jie neretai ir patys susigalvoja baubų ar šiurpių istorijų. Tiesa, paties P. van Loono nuomone, siaubo kūriniai vertingi tik tada, kai palieka vietos vaizduotei, todėl jo knygose nėra žudynių ar kraupių žiaurumų.
Pakeliavę po šiurpinantį, gąsdinantį, o kartais galbūt sukeliantį lengvą šypseną knygų pasaulį Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus mažieji skaitytojai, pasitelkdami popierių, klijus, žirkles ir marlinį tvarstį, kūrybinių dirbtuvių metu bandė gaminti vaiduokliukus. O kur dar raganų ir moliūgų paradas vaikų piešiniuose, kostiumų šėlsmas.....
„Pokštas ar vaišės?“ – tarė vaiduokliukas...
Dalia Bagdžiuvienė,
Trakų viešosios bibliotekos
Vaikų literatūros skyriaus vedėja
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą