Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius jau
antrą kartą visus norinčius susipažinti su atskirais tautinio kostiumo
elementais kvietė į edukacinį užsiėmimą, kurio tema šį kartą buvo –
SIJONAS. Pagrindinis užsiėmimo tikslas buvo tęsti susipažinimą su
tautinio kostiumo elementais ir atkreipti susirinkusiųjų dėmesį į
tautinių sijonų raidą ir siuvimo ypatumus.
Ne paslaptis, kad skirtingais laikotarpiais drabužių puošnumas ir jų
atributai atskleisdavo žmogaus socialinį statusą. Kaip žinoma, tautinis
kostiumas – tai kaimiečių išeiginiai drabužiai, kuriais puošėsi mūsų
protėviai. Susirinkę sužinojo, kad sijonas labai svarbia tautinio
kostiumo dalimi tapo maždaug XVIII a. Iki tol moterys vilkėjo viršutinę
vilnonę suknelę su trikampiais įdurais bei apatinę baltos drobės
suknelę. XIX a. lietuvės moterys segėjo mažiausiai du sijonus –
viršutinį, patį geriausią, einant keliu derėjo pasikaišyti. Antrasis
būdavo toks pat kaip ir pirmas, tik kiek trumpesnis. Bet, pasak
menotyros mokslų daktarės Teresės Jurkuvienės, „... Žemaitijoje, kur
sijono platumo reikalas buvo labai svarbus, buvo nešiojami ir penki, ir
septyni apatiniai sijonai. Pagal to meto mados kriterijus tai buvo
gražu“ (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/xix-a-mada-lietuvos-kaime-net-septyni-apatiniai-sijonai-582-463845).
Edukacijos metu dalyviai susipažino su tautinių sijonų ypatumais
atskiruose etnografiniuose regionuose. Sužinojo, kokios pagrindinės
spalvos dominavo, kokie audinių raštai buvo būdingi audiniams, skirtiems
sijonų siuvimui, kokia būdavo jų pluoštinė sudėtis.
Praktinio užsiėmimo metu edukacijos dalyviai išsiaiškino, kaip
apskaičiuoti medžiagos kiekį reikalingą tautinio sijono pasiuvimui,
priklausomai nuo audinio rašto, bei turėjo galimybę stebėti, kaip
paruošiamas ir sukerpamas sijonas iš languoto audinio. Visi susirinkę
buvo maloniai nustebinti šio užsiėmimo metu atliekama praktine
užduotimi. Kiekvienas dalyvis išmoko ir savarankiškai atliko sijono
juosmens paraukimą, sužinojo, kaip užbaigti viršutinio sijono krašto
siuvimą ir kokios naudojamos papildomos medžiagos juosmeniui apsiūti.
Darbas neprailgo, tvyrojo džiugi ir kūrybiška nuotaika.
Tokie susitikimai – tai puiki galimybė geriau pažinti tautinio
kostiumo savitumą bei susipažinti su vieno iš seniausių amatų – siuvimo,
paslaptimis. Tai tikrai ne paskutinis edukacinis užsiėmimas iš ciklo
„Tautinio kostiumo elementai“. Kitas susitikimas su etnokultūros
sekėjais planuojamas rudens pabaigoje. Kviečiame sekti bibliotekos
naujienas www.trakubiblioteka.lt.
Margarita Mažėtienė,
Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą