Ar šunys būna nelaimingi?

Daugelis namuose, gatvėje, svečiuose susiduriame su šunimis. Bet ar mes žinome kaip reikia elgtis su augintiniu ir ką mums sako jo lojimas, uodegos vizginimas ir kita kūno kalba? Šunys, kaip ir žmonės, gali būti linksmi, laimingi, draugiški, o taip pat – pikti, irzlūs, blogai besijaučiantys ir dėl to nelinkę bendrauti.  Ar mes  galime užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą. Tai ypač svarbu vaikams, kurie dar nemoka tinkamai bendrauti su šunimis, ir būtent todėl dažnai nukenčia.
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius pakvietė vaikus į edukacinį  užsiėmimą „Šuns kūno kalba“. Užsiėmimo metu vaikai sužinojo, kaip ir kur galima paglostyti šunį ir kad jokiu būdu nereikėtų glostyti šuns kaktos. Priėjus prie šuns negalima rėkti, šaukti, mojuoti rankomis. Jei šuo urzgia, loja, jokiu būdu nebėkite, nes šuo bandys vytis. Pasistenkite nusiraminti, pastovėkite, kol šuo nurims. Užsiėmimo dalyviai galėjo praktiškai išbandyti įgytas žinias.

Užsiėmimą vedė kaniterapeutė Sigrida Rupšytė-Paleičikė su savo augintine auksaspalve retrivere Goja, kuri bibliotekoje dažna lankytoja, mat dalyvauja projekte „Skaitymas su šunimi“. Gojai bendravimas su vaikais suteikia daug džiaugsmo. Edukacinio užsiėmimo metu kiekvienas vaikas išmoko, kaip reikėtų prieiti prie šuns, kaip ji paglostyti, vedlė pademonstravo komandas, kurias moka šuo.  Kaip patvirtinimą, kad dalyvavo paskaitoje, vaikai gavo po antspaudą ant rankos, kuriame – šuns letena. Užsiėmime dalyvavo bibliotekos bičiuliai, su kuriais palaikome ryšį ir kurie mielai įsitraukia į mūsų siūlomas veiklas – tai Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro vaikai  su vadovėmis Renalda Banuškevičiene ir Jelena Čepulinskiene.
Išklausę teorinę paskaitą ir sudalyvavę praktinėje veikloje su Goja, vaikai išskubėjo į kūrybines dirbtuves,  kur  su vyr. bibliotekininke Egle Kondrotaite darė šuniukus. Darbas vyko žaismingai ir smagiai, nes dirbančius vaikus stebėjo pati Goja.

Dalia Bagdžiuvienė,
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja