Stovyklos kronika

 Birželio 13 d.

Beveik visi dalyviai nekantriai laukė beprasidedančios trečios stovyklos dienos, nes buvo suplanuotas žygis į Trakų salos pilį. Užsidėję kuprines ant pečių, vaikai, patraukė paežere į pilį, kur vidurdienį laukė „Pasaka Trakų pilyje“. Edukatorė Irena sukvietė visus į Vytauto Didžiojo dukters Sofijos menę, kurios sienos išpuoštos elnių ragais ir išskirtiniu viduramžių laikų sietynu. Dalyviai, susėdę už stalo, su nuostaba gaudė pasakojamų legendų apie Trakų kraštą ir Vytautą Didįjį žodžius. Sužinojo, kaip Vytauto Didžiojo baltasis žirgas išgelbėjo karaimus nuo potvynio. Kad Trakų pilyje naktį vaidenasi – apie tai bylojęs senas pilies sargas... Kokia lobių skrynia slepiasi Galvės ežero gelmėse! Vis atsiranda drąsuolių, bandančių ištraukti stebuklingą lobių skrynią, bet kiekvienam iš jų sekasi tik priliesti... Tada vaikai traukė spalvotus pieštukus ir ant edukatorės dovanotų lapų piešė ką tik išgirstas legendas. Atsisveikinant edukatorė Irena visiems įteikė po atviruką su pilyje saugomu eksponatu – 1939 m. porcelianinio Vyčio skulptūrėle.
Pavaikštinėję po pilies kiemą, stovyklautojai įsikūrė ant akmenų, stūksančių pilies papėdėje. Visi traukė iš namų atsineštus skanėstus, gurkšnojo vandenį. Pabėgiojo, palesino antis ir išsiruošė į biblioteką.

Birželio 15 d.

Penktadienį vaikai, vadovaujami Eglės, nešini krepšiu molio, nuo pat stovyklos pradžios keliavo į Vytauto Didžiojo gimnaziją. Čia stovyklautojų laukė dailės mokytoja Loreta Makarevičienė  ir technologijų mokytojas Vidas Lukša. Pedagogai stovyklautojams papasakojo apie molį ir nurodė užduotį – susikurti žvakidę. O iš likusio molio vaikai galėjo nusilipdyti, ką tik sugalvojo: mobilųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, žmogeliukus, karalių... Nemažai buvo vaikų, kurie pirmąkart savo rankose laikė molį ir bandė kurti. Kai kurie jų jau buvo bandę šią lipdymo techniką, bet vis tiek neslėpė džiaugsmo! Kai molio dirbiniai išdžius, technologijų mokytoja atneš jaunųjų kūrėjų darbelius.

                      Grįžę iš gimnazijos, berniukai ir mergaitės iš popieriaus karpė, klijavo ir spalvino drakonus bei vienaragius. Kai kurios dalyvės toliau kūrė savo knygeles.

Birželio 18 d. 

Pirmoji antrosios savaitės stovyklos diena prasidėjo literatūriniu „Proto mūšiu“ iš vaikų literatūros. Dalyviai susiskirstė į 5 komandas. Išsirinko po kapitoną ir sugalvojo komandų pavadinimus: „Judrios mergaitės ir vienas berniukas“, „Super Girls“, „BFF“, „Stovyklos mergaitės“, „Oras fainas“. Rimgailė, vyriausia stovyklos mergaitė, vadovei Daliai padėjo vesti „Protamūšį“. Vaikams į kai kuriuos klausimus atsakymus „sufleravo“ iš anksto paruoštos knygos. Gudragalviai, tarp jų viena berniukų komanda,  kovėsi įsijautę, siekdami kuo daugiau atsakyti klausimų. Po įtempto protinio darbo vaikų laukė kvapnios picos.

„Proto mūšio“ nugalėtojai buvo paskelbti pavėsyje, po medžiu. Pagrindinį prizą laimėjo „Super Girls“!

Vėliau vaikai, kurie norėjo pajudėti, žaidė „Aklą vištą“. 

Birželio 19 d. 

Išvyka Grigiškių biblioteką stovyklos „Būk – besidomintis, unikalus ir kūrybingas“ dalyviams tapo tikru iššūkiu.   Vykome visuomeniniu transportu, vaikys patys pirko bilietus. Išmokome daug dalykų. Kelionėje mokomės bendrauti, netriukšmauti, padėti vieni kitiems. Stovykla „Skaityk! Pažink! Tobulėk!“ savo veikla džiugina vaikus jau trečius metus. Dalyviai draugiški, aktyvūs. Žaidėme kvadratą. Nugalėjo draugystė. 

Birželio  20 d.

 Stovyklautojai leidosi į ilgiausią stovyklos kelionę – į Vilnių. Su vadove Dalia vaikai važiavo maršrutiniu autobusu. Atvykę į Vilniaus stotį, keliautojai pėstute patraukė Lietuvos karaliaus Mindaugo paminklo link. Senamiestyje laukė gidė Rūta, kuri labai įdomiai pravedė edukaciją „Žaidžiu Vilnių“. Rūta ekskursijos dalyvius vedžiojo po įdomius architektūrinius sostinės objektus: Valdovų rūmus, Vilniaus arkikatedrą, Vilniaus katedros varpinę, Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Vilniaus universitetą ir buvusią jo vaistinę. Kadangi edukacija buvo interaktyvi: vaikai žaidė įdomius žaidimus, pavyzdžiui, prie Mindaugo paminklo „Karaliai ir pilys“, prie Vilniaus universiteto vaistinės godžiai kvepino, uodė įvairius „vaistus“, kuriuos seniau buvo galima nusipirkti: cinamoną, muskusą, muilą... Ypač stovyklautojams patiko matuoti varpinės aukštį – taip, kaip indėnai matavo! Gidė dalyvius apdalino saldainiais, traukiamais iš maišelio.

Smagi kelionė įsimins ilgam!