„KNYGŲ KALĖDOS“ LAUKIAMIAUSIOS KNYGOS

Trakų viešoji biblioteka vaikų literatūros skyrius

„KNYGŲ KALĖDOS“

LAUKIAMIAUSIOS KNYGOS

1.      Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“ (visos dalys), 1–12 d.

2.      Bradbury „Pienių vynas“, V.: Alma littera, 2015.

3.      Robert Louis Stevenson „Lobių sala“, Vilnius: Nieko rimto, 2016.

4.      J. Baltrukonytės „Išgyvenimo gidas panelėms“, Alma littera, 2016.

5.      Henrik Tamm „Nindzė Timis ir dingusių dainų kambarys“, Vilnius: Nieko rimto, 2018.

6.      H. Tamm „Nindzė Timis ir kelionė į Sansoriją“, Nieko rimto, 2016.

7.      H. Tamm „Nindzė Timis ir baltojo beždžiono paslaptis“, Nieko rimto, 2017.

8.      T. Dirgėla, „Virėjos Irenos byla“, Tyto alba, 2018.

9.      T. Dirgėla, „Benas – sapnų siuvėjas“, Tyto alba, 2018.

10.  Vilė Vėl „Kaip mes išgarsėjome“, Sofoklis, 2017.

11.  Paul van Loon „Vilkolakiukas Dolfas. Sidabrinė iltis“, 3, Nieko rimto, 2015.

12.  Paul van Loon „Vilkolakiukas Dolfas. Vilkolakių miškas“, 4, Nieko rimto, 2015.

13.  Silvana de Mari „Paskutinis orkas“, 1, Nieko rimto, 2015.

14.  Silvana de Mari „Paskutiniai užkeikimai“, 1–2, Nieko rimto, 2017.

15.  A. Hanlon „Nenuorama Dorė“, Alma littera, 2018.

16.  V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

17.  Bulgakovo „Šuns širdis“, Jotema, 2017.

18.  V. Goldingas „Musių valdovas“, Vilnius: Alma littera, 2016.

19.  L. Žutautė, „Kakė Makė ir dantukų fėjos puota“, Alma littera, 2016.

20.  L. Žutautė, „Kakė Makė ir supertėčio diena“, Alma littera, 2017.

21.  L. Žutautė, „Netvarkos nykštukas ir nekviestas svečias“, 2018, Alma littera.

22.  M. Marcinkevičius, L. Žutautė „Sivužas“, 2018, Tikra knyga.

23.  Carlo Collodi „Pinokio nuotykiai“, 2017, Nieko rimto.

24.  Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“, Vilnius: Alma littera, 2016.

25.  Paul van Loon „Siaubų autobusas“ 0, 1, 2, 5–6.

26.  A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, Vilnius: Alma littera, 2015

27.  Miguel de Cervantes „Don Kichotas“, V.: Alma littera, 2015.

28.  Kuno „Senovės Graikijos legendos ir mitai“, V.: Alma littera, 2015

29.  A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

30.  S. Šaltenio „Riešutų duona“, Tyto alba, 2017

31.  K. Patersono „Tiltas į Terabitiją“, Nieko rimto, 2018.

GERDA JORD APIE KOMIKSŲ KULTŪRĄ IR MIESTELIŲ SAVITUMUS

Beveik kiekvienas žino, kas yra komiksų knygos. Tačiau ar domėjotės komiksų kultūra ir istorija? Ar girdėjote apie knygos „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ vertimą?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus buvo galima sužinoti, išklausius Gerdos Jord teorinės paskaitos apie komiksų kultūrą Lietuvoje ir pasaulyje. Gerda Jord – kūrybinis pseudonimas, kurį autorė susigalvojo prieš septynerius metus. Kūrėja (su bendraautore Migle Anušauskaite) yra sukūrusi komiksą „10 litų“ (2014), vėliau grafinę novelę „Gertrūda: grafinis y kartos dienoraštis“ (2016). Šiais metais Gerda Jord publikavo vertimą iš anglų k.  – McCloudo Scotto knygą „Kas yra komiksai? Istorija, struktūra, poveikis“ (MO muziejus).

Paskaitos pradžioje Gerda Jord pacitavo intriguojančią dienoraščio ištrauką – epizodą iš gyvenimo Merkinėje, kurioje šiuo metu gyvena ir kuria. O paskaitos pabaigoje autorė klausinėjo susirinkusiųjų, kokia jų nuomonė apie mažo miestelio privalumus.

Gerda Jord pristatė teorinę komiksų kultūros dalį, iškeldama tris komiksų atsiradimo versijas (piešiniai ant olų; XI a. gobelenas bei viduramžių laikotarpis; XVIII–XIX a. litografija bei perėjimas prie spaudos). Lektorės nuomone, vaizdo nuvertinimas (jei komiksas nupieštas, neva nebereikia įsivaizduoti), atsainus požiūris į komiksą nepelnytai pakišo koją komiksų kultūros raidai. Nuo XX a. vidurio vaizdas tapo lygiavertis. Tuomet komikso istorija įsibėgėjo. JAV komiksų knygų aukso amžius – 1930–1950 m. Autorė suintrigavo įdomiu faktu, kad iš spalvotų komiksų serijos „Geltonasis berniukas“ (skelbti 1895 m. laikraštyje „Sunday World“) atsirado plačiai paplitęs terminas „geltonoji spauda“.  

Lietuvoje komiksų kultūros užuomazgos stebimos tarpukario Lietuvoje, tačiau sovietmečiu taip pat kurta komiksų. Pagrindinis lietuviško komikso herojus – paršiukas Čiukas. Komiksai buvo skelbiami periodinėje spaudoje: „Švyturys“, „Šluota“, kt. Po sovietmečio – tyla komiksų kultūroje. 2003 m. atsirado „komiksai.com“ bendruomenė. 2011 m. susibūrė jaunų kūrybingų žmonių organizacija „Kitokia grafika“, kuri inicijavo komiksų knygų – grafinių romanų M. Satrapi „Persepolis“ (2011) ir Arto Spiegelmano „Maus“ (2012) – leidimą. Gerda Jord, paklausta, kada susidomėjo komiksais, atsakė, kad būtent „Kitokia grafika“ įkvėpė kurti komiksus. Iki to laiko Gerda Jord ir piešė, ir rašė, bet atskirai. Taip pat buvo išbandžiusi kurti animaciją. Dabar leidykla „Kitokia grafika“ leidžia prieinama kaina „zinus“. (Tokį „zine“ „Mėlynasis krokodilas“ demonstravo ir Greta Alice, atvykusi į Vaikų literatūros skyrių.)

Gerda Jord paminėjo pagrindinių komiksų autorių – Tomo Mitkaus, Ulos Šimulynaitės, Miglės Anušauskaitės, kt. – knygas, turėjusias reikšmingą įtaką komiksų kultūros raidai Lietuvoje.  

Paradoksalu, bet Lietuvoje vis dar kyla kuriozų dėl komiksų knygų pateikimo, pavyzdžiui, kad ir  knygynuose: dažnai jie dedami į vaikų literatūros lentynas. Vertėtų griauti mitą, kad komiksas – primityvus menas ir orientuotas vien į vaikų  auditoriją. Gerda Jord papasakojo, kad iki šiol tenka leisti komiksų knygas, ant viršelio būtinai uždedant užrašą „Komiksas N–18“. Be to, vis dar dažnai manoma, kad komiksai – šiuolaikinis menas... Nors tai – ilgaamžes tradicijas turintis menas.

Po paskaitos Gerda Jord sulaukė daug auditorijos – 5-os iki 9-os klasės Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių, technologijų mokytojos Rasos Kondrotienės – klausimų. Susirinkusieji teiravosi, ką šiuo metu Gerda Jord kurianti. Autorė suintrigavo, atsakiusi, kad kuria komiksą „Daugiabutis“ ir parodė eskizų. Iš pradžių kūrėja sugalvoja idėją, po to rašo scenarijų, charakterius, piešia eskizus. Gana ilgokai užtrunka, kol sukuria komiksų knygą. Paaugliams rūpėjo sužinoti, ko reikėtų, kad taptum komiksų autoriumi? Gerda Jord atsakė, kad svarbiausia – didžiulis susidomėjimas. Tikrai nėra būtina sąlyga –  mokytis meno mokykloje.

Tikimės, kad Gerda Jord dar atvyks į mūsų biblioteką su naująja knyga!

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos

Vaikų literatūros skyriaus

Vyr. bibliotekininkė

Apyrankė draugui

Spektaklis „Helowino istorija“

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus NVŠ programa „Kūrybiškumo saviraiškos studija“ pristato vaidinimą „Helowino istorija“.
Ilgais, tamsiais rudens vakarais smagu pasiklausyti įvairių paslaptingų ir šiurpių istorijų.
Dažniausiai tos istorijos nutinka prieš Heloviną. Tuomet prabunda įvairios paslaptingos dvasios: vaiduokliai, demonai, raganos... Vieni jomis tiki, kiti ne. O kas gali atsitikti, jeigu netikėtai jas sutiktumėte? Gal jos ne tokios jau baisios ir piktos?
Apie vieną tokią istoriją, nutikusią vienai mergaitei, jums ir papasakos teatro saviraiškos studijos vaikai.
Spektaklis vyks:
Lapkričio 14 d., 15 val. Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje;
Lapkričio 16 d., 15 val. Aukštadvario bibliotekoje;
Gruodžio 15 d., 13 val. Trakų viešojoje bibliotekoje, programos „Trakai – Kalėdų senelių sostinė“ metu.

Apie įvykusias ir naujas parodas

VšĮ Trakų Neįgaliųjų užimtumo centras jau trečius metus bendradarbiauja su Vaikų literatūros skyriumi kūrybiniais ir edukaciniais tikslais.
Lapkritį Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriui centras pasiūlė tris naujas parodas. Dvi iš jų – onuškietės Gutjeros (Virgutės) Berezinskajos. Autorė eksponuoja tapybos darbų parodą „Gamtos spalvos“ ir siuvinėjimo kryželiu. V. Berezinskaja itin mėgsta tapyti peizažus. Naudodama guašą, akvarelę, pasteles, autorė nutapė natiurmortų ir urbanistinių, architektūrinių detalių. V. Berezinskaja pabandė kūrybiškai imituoti net žinomo dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Ramybę“. Iš darbų visumos aišku, kad kūrėjai ypač imponuoja mėlyna, geltona ir žalia spalvos. Tapybos darbams vadovauja dailininkė, „Editos dailės studijos“ įkūrėja ir vadovė Edita Tamulytė. Iš šešių V. Berezinskajos siuvinėtų darbų žvelgia kačiukas, paukščiai ar šventovė.
Kita paroda, kurią pristato centras – vaško dirbinių ir atvirukų, preciziškai išsiuvinėtų šilkiniais siūlais, medinių angeliukų ir angelų, lininių krepšių ir krepšelių. Eksponuojami vaško dirbiniai bei atvirukai į biblioteką pradeda skleisti Kalėdų dvasią.
Vaikų literatūros skyriaus erdvėje taip pat buvo eksponuota jaunos kūrėjos Aleksandros Korytčenko modelino figūrėlių paroda „ZOOooo“, orientuota mažųjų auditorijai. Ši paroda nuskraidino vaikus į zoologijos sodą. Mažieji ne tik apžiūrėjo dailias skulptūrėles – gyvūnėlius, bet ir galėjo sužinoti apie kiekvieną iš jų enciklopedinių faktų. Vaikai, paraginti A. Korytčenko, rinko vardus gyvūnams.
Vasarą bibliotekoje buvo eksponuota Rimos Pulauskaitės kūrybinių darbų paroda „Vasaros spalvos“.
Centro lankytojai keletą kartų dalyvavo Vaikų literatūros skyriaus „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ vadovės Eglės Kondrotaitės edukaciniuose užsiėmimuose: atvirlaiškių kūrimo ir atvirukų, atliktų kvilingo technika.
Tikimės, kad ateityje dviejų įstaigų bendrystė tvirtės.

Laimutė Adomavičienė,
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus
vyr. bibliotekininkė

Spektaklis

Susitikimas