Pasitinkam „Teatro dieną“

„Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre.“ – Konstantinas Stanislavskis

Šis didis aktorius, režisierius, savitą aktorių rengimo metodą, paplitusį visame pasaulyje, sukūręs žmogus buvo teisus.

Tokie stebuklai vyksta ir Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ teatro studijoje.

Ką tik, kovo 15 ir 20 d., pasirodė du premjeriniai spektakliai, kuriose vaidino „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ jaunieji aktoriai. Tėveliams ir jauniesiems lankytojams buvo pristatyti du spektakliai, sukurti pagal Jūratės Januškevičiūtės pjeses „Žirafa su kojinėmis“ (vaidino vyresniųjų grupė) ir „Asiliuko Mafino nuotykiai“ (vaidino jaunesniųjų grupė).

Vaikai smagiai ir išradingai kūrė savo personažų charakterius, paįvairino spektaklius šokiais bei improvizacijomis. Kai kam tai buvo debiutas, bet tikrai  viskas pavyko. Atlikėjams padėjo ir talentingai bibliotekininkės Reginos Buckiūnienės sukurtos dekoracijos bei  kostiumai.

Nauji spektakliai tik pradeda savo gyvenimą, tad juos dar pamatys visi norintys tiek Trakuose, tiek kituose Trakų rajono vietose.

Tegyvuoja teatras! Su Tarptautine  teatro diena!

Irena Jocienė

Studijos vadovė, režisierė

KAIP SKANAUTA „ISTORIJOS SKANĖSTAIS“

Kūrybingasis knygos „Istorijos skanėstai“ duetas – Audronė Meškauskaitė ir Inga Dagilė – svečiavosi Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje.

A. Meškauskaitė – populiarios vaikų knygos „Interviu su daiktais“ (su iliustratore Jurga Šulskyte, 2018) ir „Istorijos skanėstai“ intriguojančių tekstų autorė. Inga Dagilė – daugelio originalių dagiliškų iliustracijų knygų, kaip antai, „Drambliai ėjo į svečius“ (su Evelina Daciūte, 2015), „Svajonių kalnas“ (Rosita Makauskienė, 2014), „Raidžių namučiai“ (Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės, 2017), autorė, taip pat kitokios knygos „Istorijos skanėstai“ dailininkė. A. Meškauskaitės, Aurinos Venislovaitės knyga „Istorijos skanėstai“ pelnė 2018 m. Knygos meno konkurso diplomą. Ši knyga apie rimto mokslo – istorijos – nerimtąją pusę, t.y. įdomius, pikantiškus, ne itin reikšmingus įvykius ar net mažmožius.

Knygos „Istorijos skanėstai“ pristatymą A. Meškauskaitė pradėjo, klausytojams parinkdama iš šios knygos istorinių faktų skanėstų ir pažerdama vaikams klausimų. Buvo įdomu, nes autorė klausimus vaizdingai iliustruodavo. Pavyzdžiui, klausė: Kas pirmieji augino daržoves kosmose? Neįtikėtina: lietuviai! Kokią daržovę? A. Meškauskaitė delne paslėpė žirnį ir vienam vaikui reikėjo atspėti. Gal tai bulvė? Gal pupelė? Ne! Pirmiausia lietuviai  į kosmosą išskraidino žirnius! Vėliau vaikai paskanavo karčiojo juodojo šokolado, kurį į lėktuvą „Lituanica“ buvo pasiėmę Darius ir Girėnas!

O kiek Baltijos gintaruose rasta sustingusių blusų? Nustebsite: tik šešios. Labiau įsiamžinti norėjo kiti vabalai: musės, uodai, skruzdėlės, širšės. Iliustratorė Inga parodė piešinius–skaidres, kaip, žvelgdama į inkliuzus, sumaniai, išradingai pritaikė vabalų pozoms  priedus: būgnus, dviratį ar net pirkinių maišus!

Kūrybinių dirbtuvių vadovė I. Dagilė pakvietė vaikus patiems sukurti gintaro inkliuzą. Pirmiausia vaikai nusipiešė norimą paveiksliuką: drugelį, širdeles, vienaragį, žmogeliukus, kt. ir įklijavo jį tarp gintaro spalvos skaidrios plėvelės. Mergaitės pasidarė apyrankę su užrašu „Love“. O dauguma įvėrė siūlą ir tokiu būdu užbaigė pakabuką.

Antrokai iš Trakų pradinės mokyklos (mokytoja Gina Taškuvienė) ir „Patirčių slėnio“ pradinukai (mokytoja Rita Šaltmerienė), išėjo laimingi, nešini pakabukais ar apyrankėmis su gintaro inkliuzais. Ir – paskanavę istorijos skanėstais!

Renginį parėmė Trakų rajono savivaldybė.

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus

vyr. bibliotekininkė

                     

„Žaislas svajonių šuniukui“

Vaikų kūrybiškumas, iniciatyvos liejasi per kraštus, kai vaikai po pamokų atskuba į bibliotekoje veikiantį NVŠ (neformalųjį vaikų švietimą). Programoje dalyvauja 7–14 metų vaikai, norintys kūrybiškai praleisti laiką: kurti rankų darbo darbelius, vaidinti ar improvizuoti teatre. Programą sudaro dvi savarankiškos dalys, vykstančios tuo pačiu metu: „Kūrybinės dirbtuvės“ (Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius; Rūdiškių ir Aukštadvario filialai) ir  „Teatro studija“ (Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius). Kūrybinių dirbtuvių programa skirta vaikams, norintiems kurti, atrasti save, išbandyti netradicinius kūrimo būdus, priemones ir technikas. Kartais veiklos persikelia už bibliotekos ribų. Vaikai skatinami dalyvauti konkursuose.
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius jau ketvirtus metus dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro organizuotame respublikiniame vaikų kūrybos konkurse „Svajonių šuniukas“. Pirmaisiais metais vaikai kūrė patį svajonių šuniuką, kitais – antkaklį ir dubenėlį svajonių šuniukui, o šiemet, iškart po Naujųjų metų, vaikų ugdymo įstaigoms buvo išsiųsti kvietimai kurti žaisliukus šunims. Šių metų „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ darbelis buvo atliktas iš antrinių žaliavų ir sujungtas iš įvairių formų, medžiagų, panaudojus medžio šaką, popierių, siūlus. Visa tai sujungus, gavosi „ASORTI“. Kiekvienas vaikas norėjo prisidėti prie kuriamo žaisliuko: kas spalvino, piešė ar lipdė. Darbams vadovavo Regina Buckiūnienė.
Trakų studijos vaikai vyko į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, kur kelias dienas vyko tarptautinė šunų paroda. Čia taip pat veikė atskira ekspozicija „Žaislas svajonių šuniukui“. Buvo eksponuojami atsiųsti darbai iš 40 vaikų ugdymo įstaigų, tarp jų ir „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“. Trakų grupės vaikai su tėveliais kovo 10 d., nuvykę į parodą, apžiūrėjo visus darbus, pabalsavo už labiausiai patikusius. Stebėjo šunų pasirodymus ir gražiausio šuns rinkimus.
Šiais metais konkurse taip pat dalyvavo ir Aukštadvario bibliotekoje įsikūrusi NVŠ grupė, vadovaujama Ramunės Jarmalavičiūtės. Kurdami žaisliuką šuniukui, vaikai naudojo senus džinsus, veltinį, puošė karoliukais, juostelėmis, virve. „Galvojome apie tai, kad šuniukui būtų ne tik gražus žaisliukas, bet ir patogus, patvarus, nepakenktų“, – pasakojo jaunieji kūrėjai. Mažesni vaikai nupiešė atviruką ir net užrašė linkėjimus!
Rūdiškių bibliotekos lankytojai, NVŠ būrelio „Kūrybiškumo saviraiškos studija“ nariai: Mantas Novikovas, Greta Malevska, Gintarė Petruškevičiūtė su bibliotekininke Teresa Bundzevič, taip pat dalyvavo konkurse „Žaislas svajonių šuniukui“. Mažieji žaisliuką nutarė padaryti iš siūlų. Kurdami vaikai diskutavo apie savo augintinius, kodėl šunys mėgsta žaisti, kaip reikia saugiai žaisti su jais, kodėl svarbu pasirūpinti augintinių gerove. Žaidimai – svarbi šunų bendravimo forma. Šunims žaisti būtina! Jeigu jie nežais, gali pakisti jų elgesys. Net prastu oru, kai negalima eiti į lauką, augintiniui vis tiek reikia suteikti galimybę pažaisti. Žaisdami šunys mankština raumenis, sąnarius, patiria gerų emocijų. Taip gimė „Pašiauštukas“.

Dalia Bagdžiuvienė,
Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja

Jolantos Zavackienės siuvinėjimo kryželiu darbų paroda „Kai lieka laiko...“

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuojama debiutinė Jolantos Zavackienės siuvinėjimo kryželiu darbų paroda „Kai lieka laiko...“ (1998–2018). Vienas siuvinio motyvas buvo publikuotas 2019 m. darbo kalendoriuje. Trumputis interviu su autore.

 L. Adomavičienė. Kas Jus paskatino siuvinėti? Ar šį pomėgį turite nuo mažų dienų?

J. Zavackienė. Potraukį rankdarbiams paveldėjau iš mamos. Ji visada laisvalaikiu megzdavo megztinius, pirštines, šalikus, puošdavo namus nertomis servetėlėmis, pagalvėlėmis, takais...  Nuo paauglystės mėgdavau megzti, nerti, siūti. Pradžioje siuvinėjau  servetėles, staltieses, vėliau – patalėlius vaikams.

Jūsų kūryba prasidėjo nuo  vaikystės motyvų, floristikos (japoniškieji klevai, pievos gėlių), peizažų, animacinių herojų... Kas Jus įkvepia?

Pirmus paveikslėlius išsiuvinėjau vaikų kambariui, kai jie dar buvo maži. Schemas radau žurnale „Burda“ ir nutariau pabandyti. Šiais laikais internete ir specializuotuose žurnaluose galima rasti gražiausių paveikslų ir siuvinėjimo schemų. Čia daugiausia randu naujų idėjų. Siuvinėdama paveikslą, jau žinau, kur jį pakabinsiu ar kažkam  padovanosiu, kas juo tikrai apsidžiaugs.

Vienas iš darbų įrėmintas senoviniu rėmu. Gal šis rėmas turi savo istoriją?

Kažkada tai buvo veidrodžio rėmas. Jis man pasirodė labai tinkamas įrėminti Kalėdų eglutę.

Kokiu metu dažniausiai siuvinėjate? Kiek laiko užtrunka vieno kūrinio siuvinėjimas?

Įprastai siuvinėju vakarais prieš miegą. Pirmuosius paveiksliukus išsiuvinėjau per porą savaičių, nes labai norėjosi išvysti rezultatą. Didžiųjų paveikslų, kuriuose daugybė spalvų ir visiškai išsiuvinėtas fonas, siuvinėjimas užtrukdavo net metus. Daugiausiai siuvinėju ant siuvinėjimui skirto audinio (kanvos) ir lino.

Kaip kito Jūsų kūryba? Žvelgiant iš laiko perspektyvos.

Paskutiniu metu labiau patinka siuvinėti didelius paveikslus gamtos motyvais. Siuvinėjimas, kaip ir bet kokia kita kūryba, suteikia daug malonumo  –  man kaip meditacija, būdas pabėgti nuo rūpesčių, atsipalaidavimas po įtemptos darbo dienos. Pasiimi medžiagos gabalėlį, adatą, siūlus, schemą ir pradedi skaičiuoti dygsnelius, tai galvoje nebelieka vietos kitokioms mintims, užsimiršta visi rūpesčiai.

Kviečiame pasigėrėti J. Zavackienės darbais!

Laimutė Adomavičienė

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus

vyr. bibliotekininkė