2011/03/24

Mokymai vaikams


,,Bibliotekos pažangos“ projektas suteikia didelis galimybės tobulėti ir mokytis. Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus darbuotojos visus vaikus kvietė į mokymus,, Saugus ir draugiškas internetas“. Juose dalyvavo Trakų pradinės mokyklos 4 c klasė su mokytoja Rasa Lietuvininkiene ir 2 b klasė su mokytoja Gina Taškuviene.
Kompiuteriu ir internetu vaikų nenustebinsi. Ar vaikai žino kokie pavojai tyko interneto platybėse? Į šį ir kitus klausimus bandyta atsakyti šių mokymu metu. Vaikai susipažino su internetinio herojumi Nikolu Fieldu iš ,,Bekraščio‘‘ miško nuotykiais miškatinklyje. Keliaudami po bekraštį mišką išgirdo daug naujų žodžių virusas, el. laiškas, užkarda, slaptažodžiai. Kartu aiškinamės šių žodžių reikšmę ir prasmę interneto platybėse. Vaikai pažiūrėjo filmuotą medžiagą apie priklausomybę nuo interneto, elektronines patyčias, virtualias pažintis. Po mokymų, kad įtvirtintų žinias vaikai prisėdo prie kompiuterio atsakinėti viktorinos klausimus. Geriausiai atsakę į visus viktorinos klausimus Aivaras Bakšys ir Ignas Gruodis, kurie buvo apdovanoti ,,Saugus ir draugiškas internetas“ penalais.
Vaikai pažadėjo lankytis bibliotekoje ir naudotis kompiuteriais, tačiau nepamiršti ir knygų.



Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus
vedėja Dalia Bagdžiuvienė

2011/03/09

Tarptautinės vaikų knygos kreipimasis


2011 metų kreipimasis Tarptautinės vaikų knygos dienos proga į pasaulį iškeliavo iš Europos kultūros sostinės Talino. Teksto autorė – gerbiamiausia estų rašytoja Aino Pervik (g. 1932)

Aino Pervik

Knyga prisimena
„Kai Arnas su tėvu atkako į mokyklą, pamokos jau buvo prasidėjusios.“

Šį sakinį mano gimtojoje Estijoje kone kiekvienas moka atmintinai. Taip prasideda viena knyga. Ta knyga vadinasi Pavasaris, ji buvo išleista 1912 metais, o parašė ją estų rašytojas Oskaras Lutsas (1887–1953).

Pavasaryje pasakojama apie vienos mažos parapijos mokyklos vaikų gyvenimą XIX amžiaus pabaigos Estijoje. Oskaras Lutsas rašė apie savo mokyklinius metus. Tiesą sakant, knygos herojus Arnas ir yra pats Oskaras Lutsas vaikystėje.

Mokslininkai tiria senus dokumentus ir jais remdamiesi rašo istorines knygas. Istorijos knygose aprašomi kadaise buvę įvykiai. Tačiau iš istorijos knygų mes vis dėlto negalime sužinoti, kaip tais senais laikais iš tiesų gyveno paprasti žmonės.

Grožinė knyga prisimena ir tokius dalykus, kokių nerasime jokiuose istoriniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, ką mąstė toks berniukas kaip Arnas, daugiau kaip prieš šimtą metų lankęs mokyklą. Arba apie ką tais laikais vaikai svajojo, ko bijojo ir kas jiems teikė džiaugsmo. Knyga prisimena ir tų vaikų tėvus, prisimena, kokie jie norėjo būti ir kokios ateities linkėjo savo vaikams.

Žinoma, ir šiandien galima rašyti knygas apie senus laikus, ir neretai jos būna labai įdomios. Vis dėlto šiuolaikinis rašytojas nežino praeities kvapo ir skonio, nepažįsta baimių ir džiaugsmų. Jis jau žino, kaip viskas vyko toliau ir kokia buvo senųjų laikų žmonių ateitis.

Knyga prisimena tą laiką, kada ji buvo parašyta.

Iš Čarlzo Dikenso knygų sužinome, koks iš tiesų atrodė gyvenimas Londono gatvėse vienam berniukui XIX amžiaus viduryje, kai ten sukinėjosi Oliveris Tvistas. Deivido Koperfildo akimis (bet juk iš tiesų tai buvo tuometinis paties Dikenso žvilgsnis!) ir mes galime pamatyti visokių žmonių, kurie gyveno XIX amžiaus Anglijoje, sužinoti, kokie buvo jų santykiai bei kokios mintys ir jausmai turėjo įtakos tiems santykiams. Mat Deividas Koperfildas, galima sakyti, įamžino paties Čarlio Dikenso gyvenimą. Dikensui nereikėjo nieko išgalvoti, jis tiesiog žinojo.

Iš knygos sužinome ir tai, kaip iš tikrųjų jautėsi Tomas Sojeris, Hekelberis Finas ir jų draugas Džimis keliaudami Misisipės upe XIX amžiaus pabaigoje, kai apie juos rašė Markas Tvenas. Jis puikiai žinojo, ką tais laikais žmonės galvojo vieni apie kitus, nes jis pats gyveno tarp tų žmonių. Jis pats buvo vienas iš jų.

Pačią tikriausią tiesą apie senųjų laikų žmones pasakoja grožinės literatūros kūriniai, parašyti būtent tada, kai tie senųjų laikų žmonės gyveno.
Medžiaga iš tinklapio http://www.rubinaitis.lt/

Žiema bėk iš kiemo

Trakų viešosios bibliotekos vaikų skyriuje skaitytojai šventė užgavėnes. Vaikai į biblioteką atėjo su kaukėmis, bibliotekininkės prikepė blynų. Visi smagiai praleido dieną


2011/03/02

Tiems, kas dar tiki meile

Vasario 14 dieną Senųjų Trakų bibliotekoje vyko Valentino dienos šventė, pavadinimu „Tiems, kas dar tiki meile“. Renginio metu žiūrovai klausėsi gyvos muzikos, mėgavosi poezija, žaidė nuotaikingus žaidimus ir sužinojo daug įdomybių apie Šv. Valentino dieną. Šis Valentino dienos minėjimas išsiskyrė iš kitų ypatingu dėmesiu žmonių kūrybai, kuriuos kurti įkvėpė meilė. Kiekvienas žmogus meilės jausmą vaizduoja individualiai ir nepakartojamai. Tai ir buvo stengiamasi parodyti renginio metu.
Savos kūrybos eilėraščius skaitė E. Pavlovska, kurią kurti įkvepia ne tik meilė, bet ir gyvenimas. Eilėraščiai parašyti lenkų kalba ir autorės išraiškingas deklamavimas sužavėjo net ir nesuprantančius lenkų kalbos. Muzikantas iš Trakų E. Juškin visus pralinksmino grodamas gitara ir dainuodamas populiarias lyrines bei estrados dainas rusų kalba. Kadangi renginys vyko bibliotekoje, žiūrovai ne tik linksmai, bet ir informatyviai praleido laiką. Renginio vedėja bibliotekininkė – Julijana Markauskienė pateikė daug įdomybių apie Valentino dieną, viena iš jų, „Apie 15 proc. Amerikos moterų Valentino dienos proga siunčia sau gėlių“. Toks ir dar daugiau kitų faktų stebino žiūrovus. Didelio dėmesio sulaukė moksleivė B. Jarpulkevič, perskaičiusi savo kūrybos eilėraščių. Nuoširdi ir šilta merginos kūryba visus sužavėjo. Bibliotekininkės perskaitytos vaikų mintys apie meilę privertė nusišypsoti kiekvieną žiūrovą. Vaikų išmintis byloja, kad meilei nereikia daug, tereikia mylėti ir būsi mylimas. Paskutinis savo meninius gebėjimus parodė E. Špiliauskas. Jaunuolis profesionaliai groja sudėtingus roko klasikos kūrinius elektrine gitara.
Renginio pabaigoje visus susirinkusiuosius azartiškai nuteikė žaidimas „Neskaitysi nežinosi“. Kiekvienas pasidalino savo žiniomis apie garsių filosofų kūrybą, o daugiausiai žinantys laimėjo saldžių prizų. Jauki atmosfera neišsisklaidė net pasibaigus renginiui, nes visi vaišinosi skanumynais ir karšta arbata bei bendravo su poetais ir muzikantais. Vienbalsiai buvo nutarta, kad meilė – geriausias įkvėpimas padedantis kurti ir siekti savo tikslo. Meilė yra varomoji gyvenimo jėga ir mylėti reikia visus ir visada.
Senųjų Trakų bibliotekoje jau ne pirmą kartą vyksta kultūriniai vakarai, kurių metu savo kūrybinius gebėjimus parodo įvairaus amžiaus žmonės, savo gimtąja kalba. Bendraujama rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis, taip puoselėjama individuali Trakų krašto gyventojų kultūra. Visi norintys pasidalinti savo talentais yra laukiami Senųjų Trakų bibliotekoje.

Gabija Karlonaitė
Aut. Nuotr. Lilija Staško
„Renginio akimirka, groja E. Špiliauskas“