Susitikimas

Vardan šarkų! Čia nieks, čia grieks... Tu, ožy, baltaplauki, prašyk pono Dievo, kad greičiau užsnigtų...

Varvantis ketvirtadienio, lapkričio 12 dienos, rytas. Debesys nusileidę ant miesto, prisisotinę drėgmės, kurios nebeišlaiko ir taško žemėn, kliudydami visus, kas tik išdrįsta išeiti laukan.

Drąsuolių ne taip daug, bet jų yra. Vieni priversti, nes skuba, kiti... Kiti džiugiai klegėdami lietų pasitinka. Neišsigandę lapkričio darganos ir lietaus. Trakų darželio „Ežerėlis“ vaikai lydimi auklėtojos Birutės ir LEU studentės Liucijos atiteškėjo per balas balutes...

Šuldu buldu papartyne, uodas plėšė kakarinę, žąsinas kankliavo, gaidys trimitavo, briedis trypinėjo, kiškiai griuvinėjo, meškutės dūdas pūtė, varnos plunksnas pašė, katinai būgnus bubino, vaikai jiems pritarė, sunku buvo besuprast kur kas, o dar ožio linksmas bliovimas. Visiems  kojos pačios kilnotis pradėjo, šokti ir pokštaut visi suskubo. Papartynas, tai Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius, o visko kaltininkė - nepelnytai primiršta, linksma ir išdykėliška šventė, – Ožio diena. Nūdiena ne visiems žinoma ar girdėta.

Ožio diena – tradicinė lietuvių paskutinė rudens šventė, kurios metu atsisveikinama su Rudeniu ir surengiamos linksmos Žiemos šauktuvės. Piemenukai išsirinkdavo patį storiausią ir balčiausią beržą, kurio pašonėje sukurdavo laužą, tartum žiemos dievams ką aukoti ruoštųsi.

Kad greičiau pasnigtų, aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Mažiausias piemenukas garbingai sėdėdavo raitas ant ožio, o kiti stebėdavo gyvuliuko akis, jei žiūri į šiaurę – snigs, žiema greitai ateis, jei į pietus – dar nebus žiemos. Piemenukai  žaidė įvairius žaidimus, pavyzdžiui „oželį“, kurio metu prie galvos pridėję pirštus „baidydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis ir vaišinami kopūstais, morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos  kiaušinių. Baltas ožys  turėdavęs tapti  tarpininku tarp dieviškojo pasaulio ir žemiškojo. Buvo tikima, jog jis galįs priartinti žiemą ir savo elgesiu išpranašauti ateitį.

Ši diena, tai piemenėlių šventė, kurią smagu ir dabar paminėti su vaikais, kas žino, gal balta ir puri žiema greičiau ateis. Apie ožį daug dar išlikusių liaudies dainų, ratelių, šokių, žaidimų, orų spėjimų. Ožio personažą sutinkame ir mūsų kalendorinėse šventėse. Senovės papročių nereiktų pamiršti. Šiose piemenėlių išdaigose, vaidybiniuose žaidimuose slypi mūsų tautos praeitis. O ar mums tai įdomu? Gal vertėtų pasklaidyti dulkėtas kraštotyros knygas arba tiesiog bėgti laukan žiemos kviesti.

Kadangi dabar ožkų niekas apie beržus nevedžioja ir ant laužo kiaušinienės nekepa, tai ir snigti neskuba. Štai jau lapkričio vidurys, o snaigių kaip nėr, taip nėr. Tai Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus iniciatyva kabinomės į ratą, paleidome gerkles – „Eina ožys rėkdamas, ragu dangų rėždamas, galvelę kinkuodamas, barzda žemę šluodamas...“.

Rasa Pavilionienė

Trakų viešosios bibliotekos

vaikų literatūros skyrius

vyr. bibliotekininkė 

„Mano knygos herojai“

Paroda veiks  „Mano knygos herojai“  iki gruodžio 31 d.

Apie raganą Šiokiątokią

„Kitą kartą be galo tamsaus ir tankaus miško viduryje stūksojo trobelytė. Joje gyveno ragana Šiokiatokia, mama Tokiašiokia, tėtis Šioksirtoks.

 Nors gyvena miško trobelėje, augina juodą katiną ir neretai būna piktoka, visgi Šiokiatokia visai neprimena įprastos, šluotą pasikinkiusios pasakų veikėjos. Čia ji bando siekti dainininkės karjeros, atrasti bendrą kalbą su poezijos mūzomis ar vairuoti. O viską, kaip ir dera, vainikuoja meilės vainikai, pakeičiantys raganišką Šiokiostokios būdą, it varnalėšą atsineštą iš vienišos vaikystės...“. Tai ištrauka iš Tomo Dirgėlos knygos vaikams „Apie raganą Šiokiątokią“. Knyga yra įtrauka į „Metų knyga 2015” rinkimus vaikų knygų kategorijoje.

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje raganą Šiokiątokią buvo galima sutikti vaikų būryje, kurji pasakojo savo istoriją. Vaikai susidomėję stebėjo raganos spėliones, iš kokios gi knygos ji atsirado. Juk bibliotekoje gyvendama, ji gali atsirasti tik iš knygos. Ragana Šiokiatokia atsirado, kad pristatytų įrengtą stendą akcijai „Metų knyga 2015“, kuriame galima rasti ir kitas knygas: Baltrušytė, Raminta. „Kalvėnų miesto paslaptis“- tai Apysaka-pasaka apie mažuosius Kalvėnų miesto gyventojus miškinukus. Ukė ir Pinis, ieškodami pradingusio bičiulio, miškinukų vaiko Nuko, leidžiasi į nuotykių ir pavojų kupiną kelionę. Marcinkevičiūtė, Birutė. „Gėlininkė“ – tai romantiška apysaka apie gėlininkę Lėją, mokančią kalbėtis su gėlėmis. Vieną dieną į miestelį atvyksta muzikantas Amadėjus ir Lėjos gyvenimas ima keistis... Savickytė, Ramunė. „Adelės dienoraštis. Ruduo“ – tai pasakojimas apie namus, mokyklą ir keistą mokytoją, kuri, pasirodo, yra visai kitokia, nei Adelė manė iš pradžių. Stankevičius, Rimvydas. „Pūgos durys“ – kol pūgos sublokšti pakeleiviai pasakoja nutikimus, laumės buria, užkeikia, pradangina...

Ragana Šiokiatokia neatsisveikina, bet kviečia užsukti į bibliotekoje vykstančius garsinius skaitymus su ja, o taip pat kviečia imti ir skaityti „Metų knygas 2015” iš vaikų  knygų penketuko. Rinkimai vyks iki 2016 metų vasario mėnesio.

Dalia Bagdžiuvienė

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja

Vienintelis būdas įsigyti draugą – būti draugu

Tradicinė šiaurietiška šviesos ir knygos šventė Lietuvoje rengiama aštuonioliktą kartą.

Bibliotekų savaitės renginiai lapkričio 9 – 15 d. primena mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikia progos vaikams ir suaugusiesiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį. Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Draugystė“.

Kaip rašo norvegų poetas S. Mehrenas, nėra taip paprasta įvardyti draugystę. Tačiau žmonės nesiliauja mėginę. Literatūra mums siūlo draugystę su knygų herojais, draugystę tarp knygos ir skaitytojo.

Draugystė - vienas svarbiausių tarpusavio santykių. Mažai kas gali mums suteikti didesnį saugumo jausmą nei žinojimas, kad turi gerą draugą. Nostalgiškai prisimename vaikystę ir vaikystės draugus, kurie mums visą gyvenimą išlieka ypatingai brangūs. Gerą draugą turėti yra svarbu, bet ne ką svarbiau ir pačiam mokėti būti draugu. Draugystės esama visokios: draugystė tarp bendraamžių ir skirtingų kartų, su tos pačios ir priešingos lyties žmonėmis, draugais laikome ir savo augintinius. Galime būti geru draugu patys sau ir beveik nepažįstamiems. Draugystė tiesia tiltus - tarp žmonių, tarp šalių.

Lapkričio 9 dienos rytas Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje  prasidėjo nuo garsinio skaitymo prie žvakių šviesos.  Skaitėme ištrauką iš knygos švedų rašytojos Marijos Gripe „ Hugas ir Jozefina“.  Knygos heroje Jozefina - jauniausia pastoriaus duktė, vieniša mergaitė, iki šiol gyvenusi savo fantazijų pasaulyje, pradeda lankyti mokyklą. Jai nelengva susirasti draugų. Bet viskas pasikeičia, kai klasėje pasirodo naujas mokinys - Hugas. Tai knyga apie draugystę ir iškilusius sunkumus susirasti draugą. Išklausę ištraukos, vaikai smagiai diskutavo, kiek turi draugų. „Aš turiu 20 draugų“- tarė Rokas. Ir jis vardijo vieną po kito. Deividas irgi nekantravo išvardinti draugus. Taip pat vyko kūrybinės dirbtuvės „Draugystės medis“, kur vaikučiai ant medžio šakelių kabino savo mintis apie draugus ir draugystę: „Draugas tai yra su kuriuo tu visada draugauji, daliniesi ir jis tavęs niekada bėdoje nepalieka“- Karolina. „Draugės mano geriausios yra klasiokės“, „Draugystė tai šaunu“.

Šiaurės šalių savaitė ateina ir išeina kiekvienais metais palikdama ryškų pėdsaką. Vaikai su mielu noru skaito šiaurės šalių  rašytojų knygas: Astridos Lindgren, Ulfo Starko, Selmos Lagerlof, Hanso Kristiano Anderseno, Tuvės Janson. Visas šių autorių knygas galite rasti bibliotekoje.

Dalia Bagdžiuvienė

 Trakų viešosios bibliotekos

 vaikų literatūros skyriaus vedėja 

Mokytis būti kūrybiškam – tai mokytis gyventi

„Kūrybiškumo dirbtuvių“

Labas rytas, uosi, kuris ištikimai lauki ir sveikiniesi kaskart atėjus darban. Šiandien toks didingas ir susimąstęs. Įdomu kokios tavo mintys šįryt...

„Kūrybiškumo dirbtuvių“

Nuplikęs uosis, keli užsilikę, susiglamžę nuo brandumo lapai, iš paskutiniųjų įsikibę į išsinuoginusio medžio šakas, laukiantys pirmojo sniego, pasiruošę atlaikyti negailestingus rudeninių viesulų gūsius. Apačioje tie, kuriems nepavyko išsilaikyti įsikibus už šakų, čežantys, surūdiję, bet tvarkingai sugriebti į krūveles. Čežt šniurkšt šiušt – malonus čežėjimas lydi visus, kas tik truputėlį nuklysta į šaligatvio kraštą. Didingas dangaus šviesulys plačiai šypsodamas sveikinasi su Trakų miesto gatvėmis skubančiais žmonėmis. Šviesos daug, tiesiog akina, tik jau ne taip kaitina, kaip vasara, o švelniai, rudeniškai šildo... Bet ar tai taip svarbu, visi mes neidealūs, kažką gebame daugiau, kažko mažiau, kažko visai nesugebame, bet dėl to netampame prastesni... Šypsena to dangiškojo rutulio, tokia plati, kad norisi pačiam nusišypsoti.

Kūrybiškumas nėra išskirtinė gabių žmonių savybė. Jis yra pasiekiamas kiekvienam. Kalbėti kas rytą su uosiu, ar žavėtis surūdijusiais lapais dar nereiškia, kad esi kūrybiškas. Bet išlaisvinus vaizduotę, sugebėjus fantazuoti, išrasti, pamatyti, suvokti naujas idėjas ar kūrinius, būti išradingam – tai galėtų būti kūrybiškumo bruožai. Mokytis būti kūrybiškam kasdien ir kiekvienoje situacijoje – reiškia gyventi.

 „Teatro saviraiška“

Kasdien, o ypač trečiadieniais, mes, Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius kartu su vaikais, mokomės kūrybiškumo „Kūrybiškumo saviraiškos studijoje“, kuri savyje harmoningai apjungia „Teatro saviraiškos“ ir „Kūrybiškumo dirbtuvių“ būrelius.

„Kūrybiškumo dirbtuvių“

Teatro saviraiška, tai vaiko kaip kūrybingos asmenybės, ugdymo kelias. Teatras leidžia vaikui išlaisvinti, pažinti save, savo kūną. Pasitelkę fantaziją ir vaidindami, vaikai auga kūrybiški ir drąsūs. Kaip teigia užsiėmimų vadovė Irena Jocienė „Teatras – tai vieta, kurioje svajonės virsta realybe, atgyja pasakos, vyksta stebuklai. Tai paslapties skraiste apgaubta vieta. Kurkime ir leiskime kurti vaikams, tegu jų fantazija tampa beribė“. Pasakomis sužadinusi vaikų fantaziją, teatro mokytoja su vaikais keliauja į teatro pasaulį, kuriame vaidina, kuria personažus, prakalbina įvairius daiktus, improvizuoja ir ieško savojo, tikrojo „Aš“.

Kūrybiškumo dirbtuvės, tai saviraiškos pamokėlės, kur vaikai kuria su įvairiomis priemonėmis, technikomis ir bando jas derinti. Šių užsiėmimų pagalba vaikai ne tik lavina kūrybiškumą, mokosi modeliuoti, savarankiškai spręsti užduotis bei pasirinkti veiklą ir jos trukmę, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi. Veikla orientuota į vaikų mąstymo procesą. Ji harmonizuoja emocinę būseną, nuima įtampą, formuoja priklausymo grupei jausmą bei socialinius įgūdžius.

Šių metų spalio 1 d. visoje respublikoje buvo įvestas neformaliojo vaikų švietimo finansavimas mokinio krepšelio principu. Rugpjūčio 27 d. Trakų rajono savivaldybės taryba patvirtino Trakų rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo 2015 m. tvarkos aprašą. Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka buvo programos „Kūrybiškumo saviraiškos studija“ teikėją.

Pagrindinis išsikeltas „Saviraiškos studijos“  tikslas – skatinti vaikus dalintis idėjomis, gerumu, mokytis gyventi žvelgiant į pasaulį be pykčio, atsipalaidavus ir džiaugiantis tuo, kas mus supa.

Įsibėgėjus rudeniui, įsibėgėja ir mūsų veiklos. Užsiėmimų rezultatas – pristatoma „Rudens auksinukų“ paroda, kuri vyksta Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje (Birutės g. 44, Trakai).

Kūrybišku žmogus dažniausiai vadinamas tada, kai mąsto savarankiškai, kaip aidas nekartoja to, ką šneka visi, atsilaiko prieš ideologijų represyvumą, turi keisčiausių fantazijų, netikėtų minties dėlionių, galbūt klaidingų, bet žaismingų interpretacijų.

Nepabijokime nuklysti į šaligatvio kraštą ir pačežėti rudeniniais lapais. Plačiai nusišypsokime, pasidžiaukime vis dar esantys rudenyje... Gal būt suprasime, ką nori mums papasakoti uosis, esantis už lango...

Rasa Pavilionienė

Trakų viešosios bibliotekos

vaikų literatūros skyriaus

vyr. bibliotekininkė 

Pagrandukas atridėjęs iš Anykščių

Rudeniškai margi, kaip spalvoti klevų lapai į Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrių atgužėjo Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Ažuožerių  filialo vyr. bibliotekininkė Daiva Agafanovienė  su bibliotekos vaikų lėlių teatru „Skruzdėlytės“. Tai vaikų lėlių teatras turintis gan ilgą savo istoriją.

Pirmasis spektakliukas „Raudonkepuraitė“ buvo parodytas 1993 spalio 15 dieną. Nuo to laiko bibliotekos vaikų lėlių teatras pastatė per 20 spektaklių. Pasirodymus matė ne tik anykštėnai, bet ir aplinkinių rajonų vaikučiai. Vaikų lėlių teatras „Skruzdėlytės“ kasmet dalyvauja tradicinėje lėlininkų šventėje „Kai prabyla lėlės“ - Anykščiuose. Nuo 2005 metų savo pasirodymais džiugina ir Aukštaitijos regiono bibliotekų lėlių teatrų šventės žiūrovus Rokiškyje. 2010 metais kovo-balandžio mėn. laimėję rajoninę vaikų lėlių teatrų atranką, dalyvavo 18-oje Lietuvos lėlių teatrų šventėje „Molinuko teatras“. Šį kartą į Trakus jie atvežė pasaką- spektaklį“ Pagrandukas“. Smagios dainelės ir dar įspūdingesnės lėlės žavėjo mažuosius žiūrovus.

 Po spektaklio surinkę vaikai galėjo teatro „ Skurzdėliukas“ lėles paliesti ir pajausti smagumą. Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus su režisiere Irena Jociene ir jaunaisiais aktoriais stebėjo pasirodymą, o po spektaklio aptarė, kaip gaminamos lėlės ar sunku jas valdyti. Anykštėnai su vadove Daiva Agafonoviene pasidalino patirtimi. Ir išskubėjo apžiūrėti Trakų pilies.

Vaikų literatūros skyrius vykdo projektą „Pažink knygų (pasakų) pasaulį su lėle“ , kurio tikslas supažindinti vaikus su profesionaliu ir mėgėjišku vaikų teatru. Projektą remia Trakų rajono savivaldybė. Šio projekto dėka vaikai pastatė naują spektaklį „Brendan Murray pjesę „Ar aukštai dangus?“, organizavo išvyką į Vilnių, susipažino su profesionaliais aktoriais, kvietė į svečius kitus vaikų teatrus. Bibliotekos teatriuko susidomėjimas via auga.

Jau greit gims naujas spektaklis. Visai tai dar paslaptis. Bet žinoma, kad jame vaidins lėlės. Laukia nauji iššūkiai  mažųjų aktorių ir režisierės Irenos Jocienės ir kostiumų dailininkės Reginos Buckiūnienės.

Jei esi žingeidus, smalsus ir mėgstantis vaidinti užsuk ir prisijunk prie mūsų bibliotekos teatriuko.  Visa informacija Trakų viešosios bibliotekos svetainėje. 

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Dalia Bagdžiuvienė